Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose viešėjo Liuksemburgo didysis kunigaikštis

Lietuvoje prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu viešintis Liuksemburgo didysis kunigaikštis (didysis hercogas) Henrikas 2017 m. spalio 25 d., trečiadienį, vakare apsilankė ir Valdovų rūmuose – susipažino su mūsų šalies istorija ir susitiko su Liuksemburgo prekybos rūmų atstovais.

Čia karališkosios šeimos atstovą lydėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Belgijos Karalystėje Gediminas Varvuolis, Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės ambasadorius Lietuvoje Konradas A. Bruchas (Conrad A. Bruch), kiti aukšti pareigūnai ir verslininkai. Nuo oficialaus Valdovų rūmų muziejaus atidarymo pradžios tai jau trečiasis karališkosios dinastijos atstovo vizitas – kiek anksčiau šia lankėsi Danijos princas Frederikas ir Švedijos karališkoji pora karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf) su karaliene Silvija.

„Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio vizitas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje turi ir istorinių giminystės sąsajų. Šis valdovas kildinamas iš vokiškos Nasau (Nassau) dinastijos ir yra artimai susigiminiavęs su Nyderlandų, Belgijos, Ispanijos, Danijos, Švedijos, Portugalijos, Italijos, Prancūzijos, Bavarijos, Prūsijos ir kitomis Vokietijos karališkosiomis bei kunigaikštiškomis šeimomis. Būtent per savo vokiškuosius giminaičius Liuksemburgo didysis kunigaikštis ir turi tolimų giminystės ryšių su lietuviškąja Gediminaičių-Jogailaičių dinastija“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, supažindinęs karališkosios šeimos atstovą su atkurtais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmais ir jų istorija.

Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio Henriko vizito metu prisiminti įvairūs istoriniai kontekstai. Svečias prisiminė faktą, kad jo pirmtakas ir Šventosios Romos imperatorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos svainis Zigmantas Liuksemburgietis XV a. pradžioje yra buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto bičiulis, siūlęs Lietuvos valdovui netgi karališkąją karūną.

Apie Lietuvos ir Liuksemburgo ryšius byloja ir kiti istoriniai faktai. Su Nasau dinastijos kunigaikščiais politinius, ekonominius, kultūrinius ir meninius ryšius aktyviai palaikė Lietuvą ir Lenkiją valdžiusios Vazų dinastijos valdovai, kurie iš Nyderlandų ir Belgijos į Vilnių gabeno ne tik dailės kūrinių, bet ir marmuro, skirto Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos puošybai. O garsūs Nyderlandų ar Šiaurės Vokietijos dailininkai, tokie kaip Rembrantas (Rembrandt), Antonis van Deikas (Anthonis van Dyck), Jakobas Jordansas (Jacob Jordaens) ir kiti, savo šedevrus dažnai tapė ant ąžuolinių lentų, atvežtų iš Lietuvos bei kaimyninių kraštų.

Yra žinoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza lankėsi, o vėliau palaikė gana artimus ryšius ir su Parmos-Pjačencos kunigaikščiais Farneziais (Farnese), kurių tolimas giminaitis taip pat yra šiandieninis Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas. Tad Valdovų rūmų muziejuje Jo Karališkąją Didenybę taip pat sudomino kunigaikščiams Farneziams dirbusio dailininko Lionelio Spados (Lionello Spada) paveikslas „Ludovisi koncertas“ bei pasakojimas apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos operos pomėgiui įtakos turėjo ir Parmos teatre jam specialiai pastatytas spektaklis.

Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas greta kitų titulų turi ir Dyco (Dietz) grafo titulą. Todėl jam taip pat buvo labai įdomu pamatyti Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose saugomą jo tolimo giminaičio Fryzijos vietininko kunigaikščio Vilhelmo Frydricho iš Nasau-Dyco dinastijos portretą, kurį muziejui padovanojo akademikas Algimantas Miškinis.

Liuksemburgo didysis kunigaikščio vizitas Valdovų rūmuose truko ilgiau nei planuota. Karališkosios šeimos atstovas itin nuoširdžiai bendravo su muziejaus darbuotojais ir džiaugėsi sužinojęs, kad Valdovų rūmų muziejus palaiko ryšius su Liuksemburgo nacionaliniu istorijos ir dailės muziejumi, su juo keičiasi leidiniais, ikonografija, informacija, konsultuojasi aktualiais muziejininkystės klausimais. Atsisveikindamas Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas pasirašė Valdovų rūmų muziejaus svečių knygoje.

Tai ne pirmas Liuksemburgo didžiojo kunigaikščio vizitas Lietuvoje. 2003 m. vykusio vizito metu jis kartu su žmona Marija Terese dalyvavo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų sukakties šventėje. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Publikuota: 2017-10-26 10:39 Atnaujinta: 2017-10-27 09:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika