Šiandien Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 eurų kolekcinę monetą, skirtą monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Tai pirmoji kolekcinė lietuviška eurų moneta.
„Ši nedidukė aukščiausios prabos aukso moneta, sverianti beveik 8 gramus, arba, LDK terminais kalbant, verta šiek tiek daugiau nei du dukatai, simboliškai sujungia dvi numizmatines tradicijas. Monetos reverse matome išraižytus prieš pusę tūkstantmečio dirbusių graverių ir kalėjų senuosius ženklus, puikiai derančius su užrašu „Lietuva“, euro ir mūsų monetų kalyklos ženklais bei šių metų data“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas monetos pristatymo renginyje Valdovų rūmų muziejaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių lobyno salėje Vilniuje.
„Labai simboliška, jog pirmoji kolekcinė lietuviškų eurų moneta pristatoma didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, kurioje nuo XIV a. pabaigos ne tik saugotas valstybės iždas, bet ir buvo kalamos monetos. Jų gausiai rasta archeologinių tyrimų metu“, – pažymėjo Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Naujosios 50 eurų monetos averse originaliai vaizduojamas Vytis – kaip istorinės monetos ir kaldinimo įrankio atvirkščiosios pusės derinys. Monetos briaunoje du kartus iškaldintas užrašas MONETA LITUANIAE. Monetos svoris – 7,78 gramo, arba ketvirtis uncijos.
Aukso monetos grafinį projektą sukūrė Liudas Parulskis, gipsinį modelį išliejo Giedrius Paulauskis.
LDK monetos pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje. Numizmatikos žinovas Stanislovas Sajauskas kartu su moneta išleidžiamame lankstinuke teigia, kad ypač žymus LDK monetų kalybos novatorius buvo Žygimantas Augustas. Vilniuje, Vokiečių gatvėje jis atidarė modernią monetų kalyklą, joje dirbo meistrai iš Vakarų Europos. Žygimantas Augustas pirmasis nukaldino pirmąją LDK aukso monetą dukatą (floriną).
50 eurų kolekcines monetas nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla 5 tūkst. vnt. tiražu. Monetų nuo jų išleidimo dienos galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25).
Kiekviena valstybė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.
