Po penkių šimtų metų Vilniuje ir vėl nusidriekė triumfo eisena

Po penkių šimtų metų Vilniuje ir vėl nusidriekė triumfo eisena

Šių metų rugsėjo 26 d., penktadienį, visos Lietuvos žmonių dėmesys buvo sutelktas į sostinės Senamiestį: minint Oršos mūšio pergalės 500 metų jubiliejų, prisimenant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicijas, nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės nusidriekė Lietuvos vardą ir istoriją šlovinanti triumfo eisena.

Renginį organizavęs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su partneriais – Lietuvos kariuomene, Vilniaus miesto savivaldybe bei Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu – pristatė įspūdingą reginį: Oršos mūšio pergalei skirtoje šventėje Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Senąjį lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos kariuomenės orkestras, raitelių svita, būgnininkų kolona bei vėliavininkų grupė „Gruppo Storico e Sbandieratori Tuscany“ iš Italijos. Katedros aikštėje surengta stilizuota valdovo sutikimo ceremonija, kurios metu vyko iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė, muzikinis choro „Ąžuoliukas“ sveikinimas, patrankų salvės ir spalvingas vėliavininkų iš Italijos pasirodymas.

Pirmą kartą po penkių šimtų metų rengiamų įžygiuotuvių kulminacija – mušamaisiais atliekamos batalinės muzikos dedikacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme, kurios metu dviejų dešimčių būgnininkų komanda pristatė specialiai sukurtą įspūdingą karo ir triumfo maršų kompoziciją, pagyvintą 3D grafika bei šviesų projekcija.

„Prieš pusę tūkstantmečio įvykusios pirmosios Oršos pergalės minėjimo iškilmės suformavo tradiciją svarbiausias pergales ir valstybinės reikšmės įvykius minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, karo vadų ir svarbiausių pareigūnų iškilmingomis įžygiuotuvėmis. Primindami šias tradicijas, pasirinkome ne imitavimo, o dviejų epochų sintezės kelią – pamėginsime praeitį prikelti dabartimi“, – teigė renginio režisierius Dalius Abaris.

Renginyje dalyvavęs ir triumfo eiseną sveikinęs Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas priminė, kad istoriniais laikais triumfo eisenos per sostinę būdavo iškilmingas būdas gausiai susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams perteikti žinias apie svarbiausius valstybinius, diplomatinius ir kultūrinius įvykius.

„Vilniečiai žinią apie pergalę suvokdavo kaip visos tautos, taip pat ir miesto nuopelną – taip buvo liudijamas pilietiškumas, drauge išgyvenamas istorinio bendrumo jausmas. Neabejoju, kad šia triumfo eisena ne tik priminsime istorinius nuopelnus, bet ir sustiprinsime tautos vieningumą“, – sakė jis.

Oršos pergalės 500-ųjų metinių šventę tiesiogiai transliavo LRT televizija. Renginį vedė Giedrius Masalskis ir Andrius Bialobžeskis, o jį komentavo žinomi istorikai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. Valdas Rakutis, Vilniaus universiteto prof. Rimvydas Petrauskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir kt.

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis – viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklo pergalių ankstyvųjų Naujųjų laikų epochoje. Mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas, buvo reikšmingas karo meno istorijai. Ši pergalė sulaukė ir didelio tarptautinio atgarsio, tapo puikia galimybe karinės šlovės spindesy nuskambėti Lietuvos ir Lenkijos vardams, kartu – perteikti Europai daugiau informacijos apie šį katalikybės avanpostą šiaurėje. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vilniaus gimtadienio programa – prisijunk!

Vilniaus gimtadienio programa – prisijunk!

20260121

Valdovų rūmų muziejus siūlo kartu švęsti Vilniaus gimtadienį. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) pakvietė pirklius, amatininkus ir darbščius žemdirbius apsilankyti, o jei patiks, – ir įsikurti nuostabiame Vilniaus mieste. Tradiciškai pirmas miesto vardo paminėjimas rašytiniuose dokumentuose laikomas miesto gimtadieniu.

Plačiau

Metų muziejininkė – Valdovų rūmų muziejaus redaktorė Liuda Skripkienė

Metų muziejininkė – Valdovų rūmų muziejaus redaktorė Liuda Skripkienė

20260112

Metų muziejininke tapo Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Liuda Skripkienė. Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė tradiciškai apdovanojo ryškiausią praėjusių metų darbuotoją. Jis už nuveiktus darbus buvo renkamas vienuoliktą kartą. L. Skripkienė išskirta už profesionalumą, rūpestingą ir atsakingą požiūrį į tekstą bei prasmingą indėlį į muziejaus leidybos ir parodų projektus. Redaktorės darbas įvertintas už sugebėjimą žvelgti ne tik į teksto kalbą, bet ir į jo turinį – jautriai, giliai, kartu su autoriais ieškodama geriausio sprendimo, nepriklausomai nuo teksto apimties ar mokslinės vertės. Šis nuoseklus ir kruopštus darbas užtikrintai stiprina Valdovų rūmų muziejaus leidinių ir parodų kultūrą.

Plačiau

Publikuota: 2014-09-25 09:05 Atnaujinta: 2014-09-27 19:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika