Tarptautinės parodos atidaryme atskleistas ir iki šiol nežinotas Lietuvos istorinis vaidmuo XV–XVI a. Europos gobelenų kūryboje

2014 m. rugsėjo 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose iškilmingai atidaryta tarptautinė paroda „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“. Dar niekam nerodyto ir mažai žinomo gobelenų rinkinio, surinkto iš privačių kolekcijų Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos šalyse ir JAV, pristatymą lydėjo integruota muzikinė-literatūrinė-koncertinė programa, kurios metu vėrėsi ir nauji istoriniai gobelenų paveldo kontekstai.

„Jau tampa tradicija, kad kasmet rudeniop Valdovų rūmų muziejus pristato kokią nors išskirtinę parodą. Šįkart tai absoliučiai unikalūs Europos monumentaliosios tekstilės kūriniai, kuriems 400–500 metų. Anuomet, o ir šiandien, gobelenai labiau vertinami negu tapybos kūriniai arba netgi taurieji metalai. Jų serija dažnai kainavo tiek, kiek vienerių metų karo kampanija, o kartonus tokiems audiniams kūrė tokie dailininkai kaip Rafaelis ar Rubensas“, – sveikindamas susirinkusiuosius, istoriją priminė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Jo teigimu, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę gobelenai atkeliavo jų sužydėjimo Europoje laikotarpiu – XVI a. pradžioje. Visame pasaulyje plačiai žinoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto kolekcija, kurios išlikusi dalis šiandien saugoma Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, o vienas gobelenas yra ir Valdovų rūmų muziejuje. Iš viso Lietuvos ir Lenkijos valdovai buvo sukaupę 600 gobelenų kolekciją, kuri negalėjo prilygti jokiai kitai visoje Europoje, tačiau dėl istorinių negandų buvo išblaškyta ir prarasta.

„Todėl džiugu, kad prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas kaupti naują XV–XVII a. Europos dailės kūrinių kolekciją Valdovų rūmų reprezentaciniams interjerams. Atidaroma paroda – puiki galimybė adekvačiai įvertinti tai, ką patys turime, ir palyginti su istoriniais rinkiniais, kurie šiuos rūmus puošė XVI–XVII a. ir žavėjo užsienio keliautojus bei svečius“, – sakė dr. V. Dolinskas.

Tarptautinės parodos globėjas Ministras Pirmininkas dr. Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad įvairūs istoriniai eksponatai nuolat mums primena glaudžius ryšius, siejusius su kitomis Europos tautomis, ir pasidžiaugė Valdovų rūmų muziejaus vykdoma kultūrine misija. „Neabejoju, kad tokia pat sėkminga bus ir ši unikali paroda, skirta Viduramžių ir Renesanso epochų gobelenams. Šie monumentalūs meniniai audiniai, senoji Europos aukštosios kultūros tradicija, kurią puoselėjo ir Lietuvos valdovai, vėl plačiai pristatomi Vilniuje. Jie primins ir aktualins Lietuvos istoriją, iš naujo pasakos apie turtingas mūsų valstybės tradicijas, jos šimtamečius ryšius su Europos kultūros ir meno centrais“, – sakė jis.

Gobelenus tarptautinei parodai atrinkę žymūs jų kolekcininkai, tyrinėtojai ir antikvarai Saimonas Fransesas (Simon Franses) iš Londono FRANSES gobelenų archyvo (Jungtinė Karalystė) bei Natanas Levis (Nathan Levi) iš Florencijos (Italija) džiaugėsi, kad parodą pavyko surengti per rekordiškai trumpą laiką – mažiau negu per dešimt mėnesių. „Negalėjome praleisti galimybės eksponuoti gobelenus tokioje nuostabioje istorinėje erdvėje. Nors visi čia kabėję gobelenai buvo atvežti iš svetur, dabar jau yra žinoma, kad ir Lietuva prisidėjo prie tekstilės ir gobelenų pramonės gamindama ir eksportuodama neįkainojamus tamsiai raudonos spalvos dažus, gaunamus iš košenilių vabzdžių“, – teigė S. Fransesas.

Pasak jo, dažai buvo gausiai eksportuojami XV a.–XVI a. pirmoje pusėje, ir nėra jokios abejonės, kad vienas iš parodoje eksponuojamų gobelenų su jojančiu raiteliu fragmentų buvo pagamintas naudojant tokius dažus. Tai patvirtino moksliniai tyrimai.

Kitas parodos bendraautorius N. Levis džiaugėsi darnia Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų komanda, kuri per trumpą laiką labai profesionaliai įrengė parodą, užtikrino įspūdingą apšvietimą, išleido informacinius leidinius. Parodos konsultantė profesorė Ieva Kuizinienė pabrėžė senųjų gobelenų išskirtinę ne tik meninę, bet ir materialią vertę, pasidžiaugė, kad parodos metu galima įsivaizduoti, kaip šių rūmų salės galėjo atrodyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto laikais. Anot jos, iš Medičių kilęs popiežius Leonas X už pagal Rafaelio kartonus išaustus gobelenus buvo priverstas mokėti kelis kartus daugiau, nei Mikelandželui už Siksto koplyčios ištapymą.

Už pagalbą rengiant parodą organizatoriai dėkojo ir ilgamečiam Valdovų rūmų muziejaus mecenatui – „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje. Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavęs „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Vaidas Labanauskas pabrėžė, kad tauta gali būti stipri tik atmintyje išlaikydama gyvą istoriją.

„Būtent tokį darbą ir atlieka Valdovų rūmų muziejus. Tad sutikome palaikyti kilusią parodos idėją. Tikime, kad, apdrausdami šią unikalią kolekciją, netiesiogiai prisidedame ir prie istorijos įamžinimo ir suteikiame galimybę su ja susipažinti visos Lietuvos gyventojams ir svečiams“, – sakė jis.

Parodos organizatoriai atidarymo metu išreiškė viltį, kad Lietuvoje atsiras dosnūs ir supratingi mecenatai, kurie bent vieną kitą parodoje rodomą gobeleną įsigis ir padovanos Valdovų rūmų ar kuriam kitam Lietuvos muziejui, papuoš savo biuro patalpas, taip praturtindami nacionalinius Lietuvos rinkinius neįkainojamomis europinės Gotikos ir Renesanso vertybėmis.

Tarptautinę parodą „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų trečio aukšto salėse nuo rugsėjo 18 d. gali apžiūrėti visi muziejaus lankytojai, įsigiję bilietą į muziejaus nuolatines ekspozicijas. Rugsėjo 19 d. dėl Valdovų rūmų muziejuje numatytos NATO Karinio komiteto konferencijos muziejaus ekspozicijos nedirbs. Tačiau vėliau parodą bus galima apžiūrėti įprastu muziejaus darbo laiku iki šių metų gruodžio 14 dienos.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vilniaus arkikatedros požemiuose rasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis

20250106

Valdovų rūmų muziejaus specialistai, pakviesti kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus atstovais ištirti Vilniaus arkikatedros požemius, atskleidė daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 m. gruodžio 16 d. atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.

Plačiau

Netekome žymios restauratorės Aldonos Skučienės

20250113

Netekome ilgametės Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“, o vėliau ir Valdovų rūmų muziejaus restauratorės, chemikės technologės Aldonos Skučienės. Velionė buvo viena pirmųjų specialisčių, pradėjusių dirbti Vilniaus Žemutinės pilies kasinėjimuose, tvarkant ir tiriant archeologinius radinius, ypač metalo. 1995 m. A. Skučienė pradėjo vadovauti tais pačiais metais įkurtam Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ Restauravimo skyriui, padėjusiam pamatus ir šiandieniniam Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo skyriui.

Plačiau

Paskutinė parodos „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ savaitė. Paroda nebus pratęsta! Bet savaitgalį muziejus dirbs ilgiau!

20250120

Specialiai lankytojams, kurie dar nespėjo susipažinti su paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“!
Šį savaitgalį, sausio 25 ir 26 d., Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras dirbs ilgiau nei kitos ekspozicijos!
Didžiulio susidomėjimo sulaukusioje parodoje „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ jau apsilankė per 35 tūkstančius žmonių.
Sausio 25 d., šeštadienį, Pacų parodą galėsite aplankyti iki 20 val. Paskutiniai su paroda norintys susipažinti lankytojai bus įleisti 19 val. Svarbu žinoti, kad kitos muziejaus ekspozicijos tądien dirbs kaip įprasta – iki 18 val..

Plačiau

Publikuota: 2014-09-18 16:14 Atnaujinta: 2014-11-14 11:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika