Knygos sutiktuvėse – galimybė nemokamai pamatyti brangenybių skrynutę

Lietuvos istorijos institutas ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato penktą „Lietuvos istorijos“ tomą „Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais“. Šia proga 2013 m. spalio 22 d., antradienį, 18.00 val. Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulio auditorijoje rengiamas knygos sutiktuvių vakaras. Jo dalyviai turės galimybę nemokamai aplankyti tarptautinę parodą „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė. Šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“ ir pasigrožėti eksponatu, kuris liudija mokslinėje studijoje nagrinėjamą istorinį laikotarpį.
 
„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pristatyti kompetentingų tyrinėtojų, Lietuvos istorijos instituto mokslininkių prof. habil. dr. Jūratės Kiaupienės ir doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės parengtą penktąjį „Lietuvos istorijos“ tomą, kuris vertas atidaus dėmesio, nes tai yra puiki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikus apibendrinanti akademinė studija, taip pat ir dėl to, jog tai – naujas skvarbus žvilgsnis į šio laikotarpio valstybės ir visuomenės, kaip savito sociokultūrinio fenomeno, tapsmą ir raidą lyginamajame Europos istorijos diskurse“, – sako Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė.
 
Simboliška, kad šis, penktasis, „Lietuvos istorijos“ tomas pasirodė beveik kartu su į Valdovų rūmų muziejų iš Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo atkeliavusia Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynute. Būtent dėl šios priežasties knygos pristatymas tapo vienu šios tarptautinės parodos renginių ciklo „XVI a. skrynutės lobiai“ akcentų.
 
Knygos pristatymo vakare dalyvaus ne tik šio „Lietuvos istorijos“ tomo autorės prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė bei doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, bet ir prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Jolanta Karpavičienė, dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Saulius Žukas. Vakarą ves Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Istorijos skyriaus vedėja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
 
„Penktasis „Lietuvos istorijos“ tomas atveria ištisą istorijos epochą, kurioje atsispindi XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raida. Ji aprašoma atskleidžiant santykį su kitų Europos kraštų, valstybių, visuomenių raida, siekiant parodyti, kad tuo laikotarpiu Lietuvos valstybės geopolitinėje erdvėje būta visos Europos kaitos ženklų, kurie liudijo protomodernios visuomenės kūrimąsi. Neabejoju, kad šios naujos istoriografijos įžvalgos, perteiktos patraukliai ir stilistiškai nepriekaištinga kalba, bus įdomios ne tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, bet ir ja besidomintiesiems. Ši studija liudija Lietuvos istorijos tyrinėjimų brandą, veria naujas linkmes istoriografijos plėtotei”, – teigia dr. J. Karpavičienė.
 
Akademinė knygų serija „Lietuvos istorija“ leidžiama pagal specialią Lietuvos istorijos instituto programą nuo 2004 metų. Iš viso yra 12 šios serijos tomų. Juose pateikiama Lietuvos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų sintezė. Svarbiausia koncepcinė sintezės autorių kolektyvo išdiskutuota nuostata – atskleisti Lietuvos, kaip savito sociokultūrinio fenomeno, tapsmą ir raidą, rašyti procesų, o ne įvykių istoriją. Tokia koncepcinė sintezės orientacija suteikia galimybę parodyti, kaip klostėsi, transformavosi Lietuva, atskleisti šio istorinio laiko tėkmėje kitusio sociokultūrinio fenomeno raiškos būdus, formas, rezultatus, parodyti sukurtojo istorinio paveldo visumą Europos ir regiono istorijos kontekste. 
 
Tokia koncepcinė nuostata Lietuvos istoriografijoje yra nauja. Iki šiol parašytos ir paskelbtos Lietuvos istorijos sintezės buvo orientuotos visų pirma į Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istoriją. 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2013-10-21 11:58 Atnaujinta: 2013-11-02 11:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika