Atgimusioje Bauskės pilyje – tarptautinis istorikų forumas

2012 m. lapkričio 23 d. Bauskės pilyje vyksta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Bauskės pilies atkūrimui ir Kuršo Kunigaikštystės įkūrimo 450 metų sukakčiai. Joje dalyvauja mokslinėms ir muziejinėms institucijoms atstovaujantys pranešėjai iš Čekijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Pranešimus konferencijoje skaityti pakviesti ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojai.

Bauskės pilies muziejaus (Latvija) organizuojama konferencija vyksta Kuršo kunigaikščio Frydricho Ketlerio (Friedrich Kettler, g. 1569 m. lapkričio 25 d.) gimtadienio išvakarėse. Livonijos ordino viešpatavimą menančioje ir ilgą laiką restauruotoje Bauskės pilyje prieš kelerius metus buvo įrengtos pirmosios ekspozicijos, vykdoma aktyvi edukacinė veikla, organizuojami reprezentaciniai renginiai, tarp jų – Baltijos šalių vadovų susitikimai.

Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama istorinių pilių ir rezidencijų atkūrimo bei rekonstrukcijos klausimams. Čekijos ir Latvijos kolegos pristatys Bauskės pilies, kaip administracinio ir karinio centro, istoriją bei šio istorinio objekto atgimimo procesą, supažindins su archeologiniais tyrimais, apžvelgs XVII a. Kuršo Kunigaikštystės sodininkystės ypatumus. Konferencijos dalyviai turės galimybę pamatyti rekonstruotus XVI–XVII a. dvariškių kostiumus ir šokius. Svečias iš Estijos pristatys XV–XVII a. Talino gyvenamųjų namų akmeninės puošybos tendencijas.

Daug dėmesio konferencijoje bus skirta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui: vyriausioji fondų saugotoja, archeologė Ėrika Striškienė pristatys Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje keramikos radinius – XV–XVII a. krosnių koklius ir grindų plyteles. Mokslinių tyrimų centro Architektūros grupės administratorė, architektė Rasa Abramauskienė apžvelgs marmuro ir kito akmens naudojimą kuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjero ir eksterjero apdailą. Valdovų rūmų muziejaus direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas skaitys pranešimą apie kai kuriuos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo Kunigaikštystės santykių aspektus XVI–XVIII amžiuje.

Valdovų rūmų muziejus jau daugybę metų glaudžiai bendradarbiauja su Bauskės muziejaus specialistais ir mokslininkais, keičiasi moksline informacija, patirtimi. Šios muziejinės institucijos vykdo labai panašią misiją, atlieka analogiškas funkcijas: abi rezidencijos XV–XVII a. buvo Lietuvos ir Kuršo valdovų rūmai, jų architektūroje galima pastebėti nemažai bendrų bruožų, panašios akmeninės bei keraminės architektūrinės detalės, nes tarp Lietuvos ir Livonijos, o vėliau tarp Lietuvos ir Kuršo visada buvo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai. Nepaisant to, kad Livonijos ordino egzistavimo laikais būta ir nemažai konfliktų, su Livonijos ordino šaka Lietuvos santykiai visada buvo daug draugiškesni negu su Prūsijos, o vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas XIII a. viduryje karališkąjį vainiką gavo tarpininkaujant Livonijos ordino magistrui. Kuršo Kunigaikštystė pagal 1561 m. Vilniaus sutartį buvo įkurta Lietuvos ir Livonijos politinio elito iniciatyva ir kurį laiką priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bei jos valdovui Žygimantui Augustui, o vėliau – Abiejų Tautų Respublikai. Kuršo kunigaikščiai dažnai viešėjo Vilniuje, o 1633 ir 1639 m. davė vasalines priesaikas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Ir Kuršo, ir Lietuvos valstybingumas buvo sunaikintas 1795 m. po trečiojo Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperija okupavo šias teritorijas.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dr. Tomos Zarankaitės-Margienės ir kolegų archeologų knyga – „Top 30“ knygų sąraše!

20240614

15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas parengė 30-ies geriausių negrožinės literatūros knygų sąrašą. Labai džiaugiamės, kad Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Toma Zarankaitė-Margienė, kartu su kitais autoriais – dr. Giedre Piličiauskiene ir dr. Povilu Blaževičiumi, išrinkta kaip vieno geriausių leidinių autorė. Kolektyvinė monografija „Šunys Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje“ (Vilniaus universiteto leidykla) buvo pristatyta šiais metais per knygų mugę.

Plačiau

Pažintis su turtingas meno kolekcijas saugančia Lenkijos mokslų ir menų akademija – paskaitą skaitys akademikas hab. dr. Janas Ostrovskis

20240617

Birželio 28 d., penktadienį, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje bus skaitoma paskaita apie išskirtinius fondus turinčią Lenkijos menų ir mokslų akademiją. Iš šių fondų į muziejų atvežta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ bus atidaryta paskaitos „Lenkijos mokslų ir menų akademija bei jos rinkiniai“ išvakarėse. Vieną seniausių Lenkijos mokslo institucijų ir jos kolekcijas pristatys žymus lenkų dailės istorikas, Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas, buvęs ilgametis Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius, Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys, akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski).

Plačiau

XV–XVIII a. graviūrų parodos atidarymas – jau čia pat!

20240620

Birželio 27 d. Valdovų rūmų muziejus pristatys parodą, kurioje išvysime žymiausių pasaulio dailininkų grafikos lakštus. Martino Šongauerio (Martin Schongauer), Piterio Breigelio Vyresniojo (Peter Brueghel de Oude), Albrechto Diurerio (Albrecht Dürer), Džovanio Jakopo Karaljo (Giovanni Jacopo Caraglio), Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens), Bernardo Beloto (Bernardo Bellotto) grafikos darbai, sukurti XVI–XVIII a., dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose.

Plačiau

Publikuota: 2012-11-23 10:07 Atnaujinta: 2012-11-26 12:00
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika