Valdovų rūmų atkūrimo projektas – užsienio ekspertų akimis

Baigiama įrengti Valdovų rūmų dalis, kurioje kitais metais lankytojams duris atvers muziejus ir vyks su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai susiję renginiai: 90–95 proc. darbų jau atlikta, o išskirtinis istorinis objektas Vilniaus širdyje sulaukia užsienio ekspertų dėmesio.

Neatsitiktinai Valdovų rūmuose mėgsta lankytis ir vokiečių specialistai. Simboliška, kad Berlyno siena griuvo beveik tuo pačiu metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, o mūsų tautos užmojis atkurti valstybingumo simbolį – Valdovų rūmus – sutapo su vokiečių ambicijomis atstatyti 1950 m. susprogdintus Berlyno rūmus. Todėl nenuostabu, kad abiejų šalių architektai, istorikai, menotyrininkai ir inžinieriai ieško paralelių tarp paveldo objektų atkūrimo ir išsaugojimo galimybių. Skirtumas tik tas, kad lietuviai atkuria prieš kelis šimtus metų beveik visiškai sunaikintą valdovų rezidenciją, apie kurios eksterjerą ir interjerą išliko labai mažai istorinių bei ikonografinių žinių. Pažymėtina ir tai, kad Vokietija gerokai turtingesnė už Lietuvą, ir mums valdovų rezidencijos atkūrimas yra nemenkas finansinis iššūkis. Todėl kiekviena šio projekto detalė atsakingai vertinama tiek istorijos, paveldosaugos, kultūros, tiek finansų požiūriu.

Šiandien galima didžiuotis, kad sukurtas ir įgyvendintas unikalus projektas kelia nuostabą ir smalsumą kitų Europos šalių ekspertams. Neseniai Vilniuje viešėjęs ir savo knygą „Drei baltische Wege“ („Trys Baltijos keliai“) pristatęs žinomas vokiečių žurnalistas Robertas fon Lucijus (Robert von Lucius) prisipažino, kad iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikęs, o po apsilankymo Valdovų rūmuose liko sužavėtas. Viename iš pagrindinių Vokietijos dienraščių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ istorijos ir architektūros temomis besidomintis R. fon Lucijus savo publikacijoje apie Valdovų rūmų atkūrimą pažymėjo: „Nedidelė tauta ėmėsi įgyvendinti užduotį viską apgalvojusi racionaliau negu tie, kurie ginčijasi dėl rūmų atstatymo Berlyne ir Braunšveige“. 
Išverstą į lietuvių kalbą straipsnį rasite čia.

Tame pačiame dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ meno istorikas Arnoldas Barteckis (Arnold Bartetzky) po apsilankymo Valdovų rūmuose išspausdino straipsnį „Svarbiausia – išlieka istorinis žavesys“, kuriame savo tautiečių dėmesį atkreipė į lietuvių atkuriamą išskirtinės svarbos ir reikšmės objektą: „Kai po septynių arba greičiausiai po penkiolikos metų įvyks Berlyno rūmų įkurtuvės, bus likę labai nedaug amžininkų, pamenančių 1950 m. susprogdintų rūmų autentišką statinį. Tas, kuris šį laikotarpį tarp sugriovimo ir rekonstrukcijos laiko rekordiniu, tepažvelgia į Lietuvos sostinę Vilnių. Ten atgimė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statinys, primenantis dviejų šimtmečių nebūtį“.

Užsienio ekspertams susidomėjimą kelia Valdovų rūmų atkūrimo projekto unikalumas. Pačioje sostinės širdyje atkasti aštuonių metrų gylio kultūriniai sluoksniai, rasta daugybė archeologinių radinių ir autentiškų mūrų liekanų. Pagrindinis projekto tikslas buvo nemažas iššūkis projektuotojams ir statytojams: išsaugant autentiškumą, laikantis archeologinių, architektūrinių bei ikonografinių šaltinių medžiagos, išsaugoti ir eksponuoti Valdovų rūmų liekanas, o pastatą pritaikyti šiuolaikiniams tikslams: reprezentaciniams, muziejiniams ir edukaciniams. Valdovų rūmų pamatai – tai greta autentiškų mūrų unikaliai sukonstruoti ir integruoti gelžbetoniniai poliai bei konsolinės atramos, leidžiantys atkurti bei eksponuoti senųjų rūsių erdvę. Virš jų iškilęs monumentalus pastatas atlieka dvejopą funkciją: konservuotus autentiškus mūrus apsaugo nuo aplinkos poveikio ir tarnauja kaip šiuolaikinio muziejaus pastatas. Architektūriniai, konstrukciniai, inžineriniai komunikaciniai sprendimai neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl nenuostabu, kad Valdovų rūmuose lankosi įvairių sričių ekspertų grupės. Vokietijos Humboldtų forumo, koordinuojančio Berlyno rūmų atstatymo darbus, specialistų grupė lankėsi Valdovų rūmuose, o čia pamatytus architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus pateikė kaip pavyzdį Berlynui ir išsamiai aprašė savo leidžiamame leidinyje „Berliner Extrablatt“, kuriame nuosekliai moksliškai pristatoma Berlyno rūmų atkūrimo eiga.

Vokiečių ekspertai garsėja savo pagarba istorinei atminčiai bei kultūriniam paveldui ir domisi ne tik savo šalies vertingais objektais. Leidinyje „The Berliner Schloos Post“ nuolat aprašomos įvairių rezidencijų, rūmų, pilių ir kitos paskirties istorinių pastatų rekonstrukcijos, pasižyminčios išskirtiniais sprendimais siekiant atstatyti, atkurti bei išsaugoti šimtamečius statinius. Jame publikuotame straipsnyje „Šimtmečių rekonstrukcijos įrodė savo vertę visomis prasmėmis“ Valdovų rūmų muziejaus projektas pristatytas kaip atkurto istorinio pastato, pritaikyto šiuolaikiniams poreikiams, pavyzdys. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2012-11-16 12:56 Atnaujinta: 2012-11-19 08:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika