Paroda „Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“

Nuotraukų galerija 1

Restauruotų archeologinių radinių paroda „Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ – tai atnaujinta nuo 2004 m. liepos 6 d. Taikomosios dailės muziejuje veikianti ekspozicija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“.

Trylikoje parodos stendų pristatomi pagrindiniai įvairių archeologinių radinių restauravimo etapai, naudotos restauravimo medžiagos ir gauti rezultatai, tekstinę informaciją papildo restauruotų dirbinių paroda.

Vitrinose eksponuojami restauruoti autentiški radiniai iš odos, medžio, metalo, keramikos ir stiklo. Taip pat parodos lankytojai turės galimybę pamatyti restauruotas didelių matmenų medines konstrukcijas – lataką bei tilto prie Pilies vartų konstrukcijos fragmentą.


Paroda atidaryta Taikomosios dailės muziejuje IX Baltijos šalių restauratorių trienalės „Konservavimas kaip meno ir mokslo sintezė: kryptys ir pasiekimai“ proga. 

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai tyrimai pradėti daugiau negu prieš 20 metų. Rūmų teritorijoje susiformavęs iki 8 metrų storio kultūrinis sluoksnis pažėrė tyrinėtojams per 300 000 archeologinių radinių. Dėl drėgnos archeologinės aplinkos išliko ne tik metaliniai, keraminiai, bet ir kauliniai, odiniai, tekstiliniai bei mediniai daiktai. Ištraukti iš žemės radiniai, ypač organinės kilmės, yra trapūs, džiūdami greitai yra ir nyksta. Todėl itin svarbu, kad jie neatidėliojant patektų pas restauratorius.

Restauravimas – intervencinis archeologinių radinių išsaugojimo būdas. Būsimam eksponatui renkant restauravimo metodiką būtina numatyti visus galimus medžiaginius tyrimus, nes pradėjus naudoti konservavimo medžiagas apribojamos galimybės tolesniems radinio fizikiniams arba cheminiams tyrimams. Prireikus gali būti atliekami rentgenografiniai, metalų kokybinės ir kiekybinės sudėties, medienos ir augalinių bei gyvūninių pluoštų, odos rūšies, mikrobiologiniai, gemologiniai ir kiti tyrimai. Todėl kartais kreipiamasi į skirtingų sričių specialistus, bendradarbiaujama su įvairiomis laboratorijomis bei institutais Lietuvoje ir užsienyje.

Daug keblumų kelia didelių matmenų archeologinių medinių konstrukcijų konservavimas. Ilgai trunkantis konservavimo procesas, didelės medienos konservantų sąnaudos, tinkamų patalpų trūkumas apriboja galimybes užkonservuoti didelių dydžių medinius radinius – grindinius, tvoras arba net ištisus archeologinės architektūros sluoksnius. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptinkama daug archeologinių medinių radinių. Todėl konservuojami tik daugiausia mokslinės ir meninės informacijos galintys suteikti radiniai arba jų fragmentai. Kaip alternatyvus išsaugojimo būdas išlieka nuoseklus dokumentavimas ir mokslinis ištyrimas – lygiagrečiai su archeologais dirba būrys architektų, fotografų ir mokslininkų. Jų kruopštų darbą liudija daugybė brėžinių, fotografijų, ataskaitų, straipsnių ir monografijų.

Parodos „Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai“ rengėjų teigimu - daiktai kalba, tik reikia mokėti juos prakalbinti.

Parodą surengė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro Restauracinės priežiūros grupė ir Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius radinius restauravo Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ir Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

Restauratoriai ir asistentai: Deimantė Baubaitė, Jurgita Kalėjienė, Kotryna Koncevičiūtė, Bronislava Kunkulienė, Aušra Lukaitytė, Rasa Mikolaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Alvyra Mizgirienė, Rima Niunkienė, Saulius Poderis, Aldona Skučienė, Dainius Šavelis, Tomas Valatkevičius. Parodos kuratorius Arūnas Puškorius.

Konsultantai: Povilas Blaževičius, Paulius Bugys, Arūnas Kalėjus, Rūtilė Pukienė, Egidijus Ožalas, Ėrika Striškienė, Gintautas Striška, Rasa Valatkevičienė.
Fotografai: Vytautas Abramauskas, Dalia Grigonienė, Mindaugas Kaminskas, Mantvidas Mieliauskas, Rūtilė Pukienė, Arūnas Puškorius, Ėrika Striškienė, Kazimieras Vainoras.

Rentgenogramų nuotraukų autoriai: Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai Arūnas Bėkšta, Jurgis Pilipavičius.
Brėžinių, piešinių ir schemų autoriai: Rasa Abramauskienė, Rima Ašmenaitė, Paulius Bugys, Jurgita Kalėjienė, Rita Manomaitienė, Mantvidas Mieliauskas, Alvyra Mizgirienė, Rūtilė Pukienė. Redaktorė Laima Kunickytė. Stendus maketavo: Mantvidas Mieliauskas, dizaino studija „Savas takas“ ir ko.

Parodoje panaudota archeologinių tyrimų, kuriuos vykdė Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, medžiaga.

V. Abramausko nuotraukos iš parodos ir R. Pukienės nuotraukos iš konferencijos

Susiję įrašai

Nuotraukų galerija

Daugiau straipsnių

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-18 Atnaujinta: 2011-07-26 17:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika