Istorikai vis dažniau prabyla apie maisto ruošimo tradicijas LDK

Kaune vyko diskusija „Lietuvą pristatančios vaišės: intelektualinė provokacija“. Joje svarstyta, kokie patiekalai ir gėrimai yra mūsų tapatybės dalis. Su Lietuva užsieniečiams asocijuojasi rūkyti lašiniai ir juoda duona. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejininko dr. Liudo Glemžos teigimu, degtine girdyti tik vežikai, patarnautojai, o kuo aukštesnio socialinio sluoksnio žmogus, tuo mažiau degtinės gerdavo. „Muitinių knygos rodo, kad Radvilos įsiveždavo po 500 butelių šampano, baltojo ir raudonojo vyno“, – apie didikų pomėgius kalba istorikas.

Plačiau kauno.diena.lt >>>
Plačiau delfi.lt >>>

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2011-05-30 Atnaujinta: 2011-09-22 08:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika