Muziejaus leidiniai

Moksliniame kataloge išsamiai pristatoma 2011−2021 m. Valdovų rūmų muziejaus įsigytų gobelenų kolekcija, kuri neturi sau lygių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, kelia tarptautinės mokslinės bendruomenės susidomėjimą. 

Šis katalogas skirtas tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“ (2021)

Tai tarptautinės vieno šedevro parodos „Filius vero unicus... Vaikiški Žygimanto Augusto šarvai“, pristatytos Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2022 m. balandžio 8 – birželio 5 d., bendradarbiaujant Valdovų rūmų muziejui, Vavelio karališkajai piliai – Valstybiniams meno rinkiniams (Krokuva, Lenkija) ir Adomo Mickevičiaus institutui (Varšuva, Lenkija), katalogas.

Tai tarptautinės parodos „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvivo meistrai“, pristatytos Valdovų rūmų muziejuje 2022 m. vasario 16 – gegužės 29 d., katalogas.

Kazys Napaleonas Kitkauskas – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius. 1960–1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1969–1992 m. – Paminklų konservavimo institute, 1993–2002 m. buvo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovu. N. Kitkausko profesinėje karjeroje bene svarbiausia tyrimų kryptis buvo architektūros istorija ir jos tyrimai, todėl, be kitų objektų, mokslininkas 1968–1986 m. tyrinėjo Vilniaus katedrą, 1987–2001 m. – Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, 1995–2005 m. buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto moksliniu vadovu, taip pat dalyvavo tiriant, projektuojant ir steigiant Kristijono Donelaičio memorialą ir muziejų Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose. Parašė daug mokslinių straipsnių ir knygų architektūros istorijos tyrimų tema.

eidinys skirtas Lietuvos ir Bavarijos istoriniams ir dinastiniams ryšiams XV– XVIII amžiuje. Itin išsamiai analizuojami vedybiniai ryšiai, nes keturios Lietuvos ir Lenkijos valdovų (Jogailaičių, Vazų, Sobieskių ir Vetinų (Wettin)) dinastijų princesės bei viena iš Radvilų giminės kilusi kunigaikštytė buvo ištekėjusios už Bavarijos valdovų Vitelsbachų (Wittelsbach). Leidinio pirmoje dalyje publikuojami keturi įvadiniai straipsniai, kuriuose aptarti Lietuvos ir Bavarijos istoriniai, politiniai, dinastiniai ir meniniai ryšiai XV–XVIII amžiuje.