Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.
Kam ir kodėl buvo reikalingi rutulio formos svareliai?
Europos erdvėje, į šiaurę ir rytus nuo Šventosios Romos imperijos, buvo paplitusi svoriu pagrįsta ekonomikos sistema (vok. Gewichtsgeldwirtschaft). Tokios ekonomikos esmę sudarė prekybiniams sandoriams naudoti sveriami pinigai. Pastaruosius atstojo brangiųjų metalų, dažniausiai sidabro, žaliava. Vikingų epochoje kaip sveriami pinigai naudotos ir tikros monetos – arabų dirhamai, tačiau jų vertė buvo susieta tik su jų svoriu.
Už tam tikrą kiekį (svorį) sidabro buvo galima nusipirkti tam tikrą prekę. Pavyzdžiui, už kiaunės kailiuką X–XI a. reikėjo mokėti 7,5 gramo sidabro, norint įsigyti kalaviją reikėjo turėti 120 gramų sidabro, o už vergą reikėjo atseikėti ir iki 45 000 gramų sidabro.
Svoriu pagrįstiems prekybiniams sandoriams atlikti reikėjo ir specialaus inventoriaus – svarelių (1–12 il.) ir svarstyklių (13 il.). Standartizuotos išvaizdos, dydžio bei svorio, rutuliški, dažniausiai geležiniai, vario lydinio danga padengti ir įvairių geometrinių ornamentų kompozicijomis paženklinti svareliai yra autentiški prekybinių sandorių liudytojai.
Rutulio formos svarelių iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio radimvietės
Kartografavus rutulio formos svarelių radimvietes Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkoje, išsiskiria dvi jų koncentracijos vietos. Viena jų yra šiaurinėje teritorijos dalyje, kita – pietrytinėje.
Atsižvelgiant į išryškėjusias tendencijas, svarelių radimvietes galima interpretuoti siejant jas su Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia) aplinka. Ankstyvoji mūrinė pilis buvo pastatyta ant Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje buvusios kalvos stačiais šlaitais. Kalvą iš šiaurinės ir pietinės pusių juosė natūralios griovos, atlikusios ir gynybinių griovių funkciją, o iš vakarų – Vilnios upė.
Taigi, jei į svarelių radimvietes žiūrėtume iš Ankstyvosios mūrinės pilies aplinkos perspektyvos, pamatytume, kad didžioji dalis aptariamų artefaktų koncentruojasi tarp šios pilies gynybinių sienų ir jas juosusių gynybinių griovių. Aštuonių svarelių radimvietės išsidėsčiusios tarp pilies šiaurinės gynybinės sienos bei pilies pirmo plėtros etapo (XIV a. antrasis ir trečiasis dešimtmetis) šiaurinės gynybinės sienos ir vartų bokšto bei šiaurinės griovos – gynybinio griovio. Trys svareliai buvo rasti pilies menamos (neišlikusios) rytinės / pietrytinės gynybinės sienos išorėje ir menamos griovos (gynybinio griovio) aplinkoje. Dar vieno svarelio radimvietė nuo pastarųjų trijų buvo nutolusi į pietryčių pusę bemaž 50 metrų.
Rutulio formos svarelių iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio tipologija
Kalbant apie rutuliškos formos svarelių apibūdinimą, istoriografijoje dažniausiai aptinkamos dvi sąvokos: statinaitės pavidalo ir rutulio formos svareliai. Toks svarelių grupavimas pagal formą dažniausiai remiasi dviem kriterijais: vizualiu formos įvertinimu ir svarelių skersmens ir aukščio santykiu bei plokštumų dydžiu.
Remiantis istoriografija ir atsižvelgiant į nagrinėjamų svarelių ypatumus, pristatomi svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio apibūdinami kaip netaisyklingo rutulio, nupjauto dviejose priešingose pusėse, formos. Sudarant jų tipologiją vadovautasi trimis pagrindiniais kriterijais – forma, ženklinimu (ornamentu) ir medžiagiškumu.
Atsižvelgiant į svarelių formų variacijas, išskiriamos trys grupės. Pagal ženklinimą, arba jo nebuvimą, kiekviena iš trijų svarelių grupių iš viso suskaidyta į vienuolika pogrupių. Daugumos svarelių ženklinimas yra unikalus ir nepasikartojantis. Dažniausiai jis atliktas puansonu svarelių plokštumose įspaudžiant įvairias geometrinių ornamentų ir / ar ženklų kompozicijas. Keturi svareliai išsiskiria daugiau ar mažiau įgilintu X pavidalo ženklu. Remiantis svarelių tyrėjų išvadomis, galima manyti, kad toks ženklinimas galėjo būti ir pirminis, ir atliktas vėliau, svarelį pritaikant naujiems poreikiams.
Kalbant apie svarelių medžiagiškumą, tyrėjai pastebi, kad rutulio formos svareliai, pasižymintys savitu ženklinimu, dažniausiai buvo gaminti iš dviejų metalų – geležinės šerdies, padengtos vario lydinio danga. Tačiau būdavo atvejų, kai tokie svareliai buvo išliejami iš vario lydinio. Tarp šioje parodoje pristatomų dvylikos svarelių aštuoni yra puikiai išlikę, nepažeisti, todėl tikrinant magnetu nepavyko identifikuoti jų geležinės šerdies. Siekiant tiksliai nustatyti jų medžiagiškumą, numatoma pasitelkti rentgeno metodą. Kitų keturių svarelių vario lydinio danga yra pažeista, todėl jų geležinė šerdis yra aiškiai identifikuojama.
Rutulio formos svarelių iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio chronologija
Mokslininkai teigia, kad svarstyklės ir rutulio formos svareliai egzistavo tol, kol apyvartoje naudoti sveriami pinigai. Lietuvos archeologinė medžiaga patvirtina sidabro lydinių naudojimą jau vėlyvajame Geležies amžiaus etape (X–XII a.). Nuo XIII a. vidurio naudoti piniginiai pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai. XIV a. antroje pusėje (labiausiai tikėtina, kad XIV a. ketvirtame ketvirtyje) atsirado tribriauniai sidabro lydiniai, nors tuo pat metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau pradėtos kaldinti ir monetos. Šiame kontekste atrodytų, kad pristatomų svarelių chronologija gali būti labai plati.
Iš tiesų rutulio formos svarelių iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio datavimas kelia diskusinių klausimų. Remiantis trimis pagrindiniais svarelių radimvietes reprezentuojančiais šaltiniais – numizmatine medžiaga, archeologinių radinių kompleksais bei medienos pavyzdžių dendrochronologinių tyrimų duomenimis, svareliai turėtų būti datuojami XIV a. viduriu – XV a. pirma puse, o kai kurie – netgi XVI a. pradžia. Tačiau taip pat daugeliu atvejų tiek numizmatinė medžiaga, tiek radinių kompleksai leidžia įžvelgti kultūrinių sluoksnių permaišymo požymių. Pavyzdžiui, ankstyvesnių monetų randama vėlyvesniuose sluoksniuose ir atvirkščiai; tribriaunių sidabro lydinių falsifikatų fragmentų aptinkama kartu su puodyninių koklių bei lovinių čerpių šukėmis; XVI a. antrai pusei būdingas svarelis randamas žemesniuose sluoksniuose nei rutulio formos svarelis ir pan.
Pažvelgus į Lietuvos ir kaimyninių kraštų kontekstą, taip pat matoma, kad tokio tipo svareliai datuojami ankstyvesniu laikotarpiu. Lietuvoje degintiniuose kapinynuose dažniausiai jų randama IX–XIII a. kapuose (Bandužiai (Klaipėdos m.), Laiviai (Kretingos r.), Viešvilė (Jurbarko r.) ir kt.). Tik dviejuose kapinynuose jie datuoti XIII–XIV a. / XV a. pradžia (Barinė (Panevėžio r.), Obeliai (Ukmergės r.). Šliktinės (Skuodo r.) aukojimo vietoje rasti svareliai datuoti IX–XI a., Kernavėje – XIII–XIV amžiumi. Latvijoje, Skandinavijoje, dabartinės Baltarusios, Rusijos teritorijose paplitusių rutulio formos svarelių chronologija dažniausiai apima X–XIII amžių.
Preliminariai dėl pristatomų svarelių datavimo galima kelti kelias prielaidas. Arba šie svareliai yra vieni vėlyviausių šio tipo artefaktų Rytų Baltijos regione, naudoti sidabro lydiniams sverti iki pat XIV–XV a. sandūros (ir dar kiek ilgiau). Arba šie svareliai į vėlesnius sluoksnius pateko atliekant įvairius žemės kasimo darbus, kai jie galėjo būti iškelti arba nukasti su ankstyvesniais sluoksniais. Šiuo metu neabejotinai galima pasakyti tik tai, kad su šių svarelių chronologija susijusiems klausimams nagrinėti reikia gilesnių studijų.
Virtuali svarelių vitrina
Virtualioje parodoje pristatoma visa rutulio formos svarelių grupė iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio. Pateikiamos su kiekvieno svarelio vaizdu susietos „etiketės“: apibūdinama jo forma, ženklinimas ir medžiagiškumas (jei jis aiškus), nurodomi svarelio matmenys, masė bei jo inventorinis numeris.
Parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas, dailininkė Rita Manomaitienė
Pagrindinė literatūra
Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, sudarė D. Baltramiejūnaitė, J. Poškienė, R. Vengalis, G. Vėlius, Kernavė, 2017.
Berga T. “The distribution and chronology of trading equipment in present-day Latvia in the tenth to thirteenth centuries”, in: Archaeologia Baltica, vol. 24, 2017, p. 59–77.
Grimalauskaitė D., Remecas E. Pinigai Lietuvoje, Vilnius, 2016.
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a. Tarptautinės parodos katalogas, Vilnius, 2020.
Kijevo Rusia. Pradžia. Tarptautinės parodos katalogas, Vilnius, 2024.
Navickaitė-Kuncienė O. „Seniausios (X–XIII amžių) svorio matų sistemos Lietuvoje klausimu“, in: Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A, t. 2(21), 1966, p. 143–159.
Simanavičiūtė E., Montvydas Ž. „Šliktinės aukojimo vieta“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais, Vilnius, 2013, p. 591–594.
Sperber E. Balances, Weights and Weighing in Ancient and Early Medieval Sweden, Stockholm, 1996.
Steuer H. “Gekerbte Gewichte der späten Wikingerzeit”, in: Fornvännen. Journal of Swedish Antiquarian Research, 82, 1987, p. 66–74.
Steuer H. Waagen und Gewichte aus dem mittelalterlichen Schleswig. Funde des 11. bis 13. Jahrhunderts aus Europa als Quellen zur Handels- und Währungsgeschichte, Köln, 1997.
Плавинскуй Н. «Находки весов и гирек-разновесов на территории Полоцкой земли (конец IX в. – XI в.)», in: Банкаўски веснік, Сакавік, 2012, p. 9–13.
Жуковский М. О. Инструменты для малых взвешиваний древней Руси (IX–XIII вв.). Диссертация на соискание ученой степени кандидата исторических наук, Москва, 2019.
Nuorodos į archeologinių tyrimų ataskaitas:
Svareliai, kurių inv. Nr. M 969, M 890, M 1214, – Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 44.
Svarelis, kurio inv. Nr. M 98, – Blaževičius P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK valdovų rūmų vakarinio korpuso išorės archeologinių žvalgymų ir ploto į šiaurę nuo M-22 archeologinių tyrimų 2010 m. ataskaita. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 68.
Svarelis, kurio inv. Nr. M 1926, – Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (III trasa) 2004–2006 m. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 59.
Svarelis, kurio inv. Nr. M 536, – Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 67.
Svarelis, kurio inv. Nr. M 600, – Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 40.
Svareliai, kurių inv. Nr. 8042, 8108, – Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 43.
Svarelis, kurio inv. Nr. M 426, – Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų šiaurinio ir vakarinio korpusų bei šiaurinio rūmų priestato archeologiniai tyrimai 2007–2009 m. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 66.
Svareliai, kurių inv. Nr. M 865, M 1584, – Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 63.
Svarstyklių fragmentas, kurio inv. Nr. 5746, – Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita. LDKVR mokslinis archyvas, b. Nr. ATA 49.
