Virtualios parodos

Virtualios

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

Vytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą.
V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Plačiau

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

Plačiau

Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija

Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija

2023 m. sukako 700 metų nuo Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad čia medžioti atvykęs didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną ir įkūrė miestą. Archeologai atskleidė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) valdymo pradžioje Vilniuje, Aukštutinės pilies kalno papėdėje, jau buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o už jos gynybinių sienų driekėsi medinis, mažiausiai jau kelis dešimtmečius beaugantis miestas. Tuo metu pilis ne kartą stiprinta, jos plotas padidėjo beveik tris kartus.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika