GLUDINTI AKMENINIAI DIRBINIAI VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS RINKINIUOSE

Vilniaus miesto archeologiniuose sluoksniuose randama ir ankstyvųjų istorijos laikotarpių radinių – Akmens ir Bronzos amžių akmeninių dirbinių. Kol kas šių dirbinių tyrimai nėra pakankamai išplėtoti, mokslininkų darbai daugiausia skirti Vilniaus pilių ir miesto genezei, o ankstyvesnių amžių radiniai patenka tik į apžvalginio pobūdžio straipsnius. Siekdami aktualinti ir pačių ankstyviausių Vilniaus raidos epochų tyrimus, virtualioje parodoje pristatome Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkiniuose saugomus akmeninius gludintus dirbinius, rastus tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir jos aplinką.

Žemutinės pilies teritorija yra Medininkų aukštumos šiaurinės dalies – Vilniaus kalvyno – zonoje, jo reljefui turėjo įtakos paskutinio ledyno bei vėlesnis Vilnios ir Neries upių slėnių erozinis poveikis. Kalvyną supančių upių srovė į pietvakarius nuo dabartinio Vilniaus Aukštutinės pilies kalno (toliau – Pilies kalnas) suformavo apie 180 m ilgio ir 30–40 m pločio sausumos kyšulį (ragą). Jo statūs šlaitai siekė apie 6 m aukščio. Todėl dažnai, norint pažymėti, kad šis kyšulys iškilęs virš drėgno upių slėnio ir buvo patogus apgyvendinimui, jis dar vadinamas ir aukštuma. Remiantis mitologiniais duomenimis, ši vieta siejama su legendiniu Lietuvos kunigaikščiu Šventaragiu, o į pietus nuo aukštumos esantis Vilnios upės slėnis įvardijamas Šventaragio slėniu. Jau I tūkstantmečio pradžioje šioje aukštumoje (Pilies kalno papėdėje), dabartinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Katedros vietoje, buvo įsikūrusi gyvenvietė. Tą liudija vienas kitas metalo, stiklo radinys, papėdėje aptikta Šventosios Romos imperijos moneta. I tūkstantmečio antroje pusėje tiek ant Aukštutinės pilies kalno aikštelės, tiek ir pietvakarinėje jo papėdėje – ant minėtos aukštumos, arba kyšulio (rago), – ir toliau egzistuoja senoji gyvenvietė, kurios sluoksnyje gausu lipdytos keramikos grublėtu ir lygiu paviršiumi, verpstukų. Šioje teritorijoje rasti gludinti akmeniniai radiniai rodo, kad vieta galėjo būti gyvenama ir daug anksčiau.

Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose saugoma trylika gludintų akmeninių dirbinių. Tai šeši įtveriamieji kirviai (arba tik jų fragmentai), penki kirviai (ar fragmentai) su skyle kotui (tarp jų vienas dviašmenis) ir trys akmeninės buožės. Trys kirviai ir facetuota buožė aptikti virš įžemio ir laikomi rastais pirminėje vietoje, t. y. ten, kur buvo išmesti. Kiti dirbiniai pateko į žmonių veiklos suformuotus XIV a. – XVI a. vidurio sluoksnius. Dvi akmeninės buožės laikomos atsitiktiniais radiniais. Vienas kirvis turėjo neabejotinų antrinio panaudojimo pėdsakų. Jo abiejose pusėse įrėžtas griovelis. Tikėtina, kad griovelis skirtas įrankį perrišti virvute.

Visi dirbiniai gludinti iš vietoje randamų riedulių. Vyrauja diabazai, diabaziniai (uralitiniai) porfyritai, gabro-diabazai, du dirbiniai pagaminti iš bazalto, vienas iš rusvo kvarcito. 

Medžiagą parengė Gintautas Striška

Publikuota: 2022-01-26 Atnaujinta: 2022-01-25 18:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika