50 litų nominalo moneta „Forma“

Aktualu iki 2017-05-28

Dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė
Lietuva, 2014 m.
Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla
Skersmuo 44 mm, masė 28,28 g
Sidabras
Averse vaizduojamas kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbas, centre – užrašas „2014“, dešiniajame monetos krašte – užrašas „Lietuva“, taip pat įspaustas UAB Lietuvos monetų kalyklos logotipas
Reverse vaizduojami optinio meno motyvai – ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio nevienodu atstumu išdėstyti apskritimai, centre – sferinis sidabro rutuliukas, taip pat yra nominalo skaičius „50 litų“
Tiražas 3 000 vnt.
Inv. Nr. VR-880
2014 m. šią monetą perdavė Lietuvos bankas.

Dailininkės Agnės Dautartaitės-Krutulės moneta išskirtinė keliais aspektais. Visų pirma tai paskutinė kolekcinė Lietuvos banko išleista litų moneta. Antra, moneta yra ypatingos formos. 50 litų nominalo moneta išgaubta, ją kuriant labai daug dėmesio skirta dizainui, o gaminant Lietuvos monetų kalykloje pasitelktos naujausios monetų kaldinimo technologijos. Monetos reverse taisyklingų apskritimų išdėstymas nevienodu atstumu kuria neprognozuojamą ir nenuspėjamą judėjimo iliuziją. Vyčio atvaizdas averse atrodo tarsi paslėptas. Lietuviškų kolekcinių monetų kalyboje tokia technologija panaudota pirmą kartą. Monetos gamybai autorė panaudojo inkliuzą – sferinį sidabro rutuliuką. Tai irgi pirmas atvejis Lietuvos monetų kūrimo istorijoje. Dėl kalimo būdu išgautos išgaubtos formos, inkliuzo ir optinio meno principų panaudojimo ši moneta yra pati technologiškiausia moneta visoje lietuviškų kolekcinių monetų istorijoje.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Dulkys A. „Lietuviška moneta siekia įveikti laiką ir erdvę“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta „Forma“. [Lankstinukas], Vilnius, 2014.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 252.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-05-22 Atnaujinta: 2017-05-22 00:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika