50 litų nominalo moneta „Forma“

50 litų nominalo moneta „Forma“
Aktualu iki 2017-05-28

Dailininkė Agnė Dautartaitė-Krutulė
Lietuva, 2014 m.
Kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla
Skersmuo 44 mm, masė 28,28 g
Sidabras
Averse vaizduojamas kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbas, centre – užrašas „2014“, dešiniajame monetos krašte – užrašas „Lietuva“, taip pat įspaustas UAB Lietuvos monetų kalyklos logotipas
Reverse vaizduojami optinio meno motyvai – ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio nevienodu atstumu išdėstyti apskritimai, centre – sferinis sidabro rutuliukas, taip pat yra nominalo skaičius „50 litų“
Tiražas 3 000 vnt.
Inv. Nr. VR-880
2014 m. šią monetą perdavė Lietuvos bankas.

Dailininkės Agnės Dautartaitės-Krutulės moneta išskirtinė keliais aspektais. Visų pirma tai paskutinė kolekcinė Lietuvos banko išleista litų moneta. Antra, moneta yra ypatingos formos. 50 litų nominalo moneta išgaubta, ją kuriant labai daug dėmesio skirta dizainui, o gaminant Lietuvos monetų kalykloje pasitelktos naujausios monetų kaldinimo technologijos. Monetos reverse taisyklingų apskritimų išdėstymas nevienodu atstumu kuria neprognozuojamą ir nenuspėjamą judėjimo iliuziją. Vyčio atvaizdas averse atrodo tarsi paslėptas. Lietuviškų kolekcinių monetų kalyboje tokia technologija panaudota pirmą kartą. Monetos gamybai autorė panaudojo inkliuzą – sferinį sidabro rutuliuką. Tai irgi pirmas atvejis Lietuvos monetų kūrimo istorijoje. Dėl kalimo būdu išgautos išgaubtos formos, inkliuzo ir optinio meno principų panaudojimo ši moneta yra pati technologiškiausia moneta visoje lietuviškų kolekcinių monetų istorijoje.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Dulkys A. „Lietuviška moneta siekia įveikti laiką ir erdvę“, in: Lietuviškos kolekcinės monetos. 50 litų moneta „Forma“. [Lankstinukas], Vilnius, 2014.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 252.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-05-22 Atnaujinta: 2017-05-22 00:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika