Publikuota 20250901
Aktualu iki 2025-09-07
XIV a. pab. – XV a. pr.
Geležis
Ilgis 13,4 cm, plotis 4,4 cm; geležtės ilgis 7 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1054.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 218/6799 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Dvinarės žirklės (tokios kaip dabar) Europoje žinomos jau 1500 metų, bet plačiau paplito tik Viduramžiais. Iki tol ilgą laiką naudotos kitokios – vienanarės žirklės.
Valdovų rūmų teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus rastos kelios dešimtys abiejų tipų žirklių. Dauguma jų – dvinarės. Žirklės nevienodo dydžio – geriau išlikusiųjų ilgis siekia 8–17 cm, jų geležčių ilgis – apie 5,8–7 cm.
Aptariamosios žirklės yra geležinės, dvinarės. Meistrai kartkartėmis ant geležčių įspausdavo dar ir savo ženklą. Pristatomo įrankio abiejose išorinėse geležčių pusėse taip pat yra po tokį identišką ženklą. Ženklų buvo įspaudžiama ir ant peilių, kirvių, jais žymėti mediniai, metaliniai, ypač – tauriųjų metalų, moliniai dirbiniai. Žirklių rankenėlės iš abiejų pusių puoštos tinklelio ornamentu.
Žirklės naudotos buityje, taip pat šį įrankį pasitelkdavo ir kai kurių sričių amatininkai – siuvėjai, barzdaskučiai bei kiti.
Siuvėją su žirklėmis galima pamatyti viename XVI a. italų tapytojo Džovanio Batistos Moronio (Giovanni Battista Moroni (1520/1524–1579) paveiksle.
XVII–XVIII a. Vilniuje geležies dirbinių parduotuvėse buvo prekiaujama abiejų tipų žirklėmis. Jų buvo galima įsigyti kartu su peiliais, keptuvėmis, replėmis, spynomis, vinimis, amatininkų įrankiais, ginklais, tabokinėmis, kailiais, kilimais ir kt. prekėmis.
1646 m. po burmistro Stepono Lebiedičio mirties buvo surašytas jo geležies dirbinių parduotuvės inventorius, jame minimos ir žirklės: siuvėjo žirklės (dvinarės) už 40 grašių, įvairios siuvėjų žirklės už 1 kapą (1 kapa – 60 grašių), 8 avių žirklės (vienanarės) už 1 kapą. Palyginimui: mažas kirvis kainavo 48 grašius, kastuvas – 25 grašius, šaukštas – 14 grašių.
Dar ir XIX a. – XX a. pradžioje kartais žirklės būdavo įdedamos laidojant mirusįjį. Lietuvoje vienos seniausių vienanarių žirklių rastos Gibaičių (Šiaulių r.) kapinyne moters kape. Jos datuojamos 220–300 m. Žirklių rasta ir vėlesnių laikotarpių palaidojimuose. XV–XVII a. Vilniuje dvinarės žirklės buvo įdėtos į vyro kapą (Aguonų g. 10), į jaunos moters kapą (Mindaugo g. 27).
Šiuos dirbinius galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Kiaupa Z. 1522–1526/1536 m. visuomeniniai susirėmimai Vilniuje: ištakos, eiga, pasekmės, Vilnius, 2021.
Meilus E. „Kur, kaip ir kuo prekiavo Vilniaus krautuvėse XVII a.“, in: Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius, t. 7, sudarytoja Z. Medišauskienė, Vilnius, 2025.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
Ramanauskienė J. „Kapinių Vilniuje, Mindaugo gatvėje 27, 27A, tyrinėjimai“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, Vilnius, 2010.
Samalavičius S. Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII amžiuose, Vilnius, 2013.
Valotkienė Š. I–XVI a. laidosena Žemaitijoje: įkapės ir jų dėjimo paprotys. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2019.
Žukovskis R. „Tyrinėjimai Aguonų g. 10, Vilniuje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, Vilnius, 2007.
