Aktualu iki 2025-06-29
Nyderlandai, apie 1660 m.
Ąžuolas, juodmedis, geležis, kalstymas, drožyba, profiliavimas, vaškavimas
178,5 x 176 x 67 cm
Inv. Nr. VR-281
 
Spintą 2008 m. kovo 14 d. antikvariate „Kunst en Antiek Wim Jaarsma“ (Nyderlandai) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. ji perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
1648 m. Nyderlandai galutinai iškovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos ir labai greitai tapo klestinčia, įtakinga ir turtinga valstybe. Jau XVI a. prasidėjo šalies ūkio ir kultūros pakilimas. Nyderlandai įgijo kolonijų, vertėsi prekyba, importavo įvairius prieskonius, buvo vienintelė valstybė Europoje, kuri turėjo teisę prekiauti su Japonija, o šalies prekybos laivynas XVII a. buvo didesnis nei Prancūzijos ir Anglijos kartu.
 
Šalies suklestėjimas darė įtaką baldų gamybai. Iš kolonijų į Nyderlandus buvo vežamos egzotinės medienos rūšys, visų pirma juodmedis. Pradžioje tai buvo nedideli medžio gabalėliai, naudoti smulkesniems mediniams dirbiniams puošti. Pirmasis meistras, 1590 m. Amsterdame pradėjęs dekoruoti juodmedžiu, buvo Davidas Stafmekeris (David Stafmaecker). 1602 m. įsteigus Olandijos Ost Indijos bendrovę pradėti importuoti didesni kiekiai juodmedžio – jis buvo plukdomas iš Indonezijos Ternatės salos.
 
Amsterdame atsirado daugiau meistrų, dekoravusių baldus ir rėmus juodmedžiu. Ilgainiui jie pradėti vadinti ebenistais (pranc. k. ébène – „juodmedis“). Žymiausias XVII a. Nyderlandų ebenistas buvo Hermanas Domeris (Herman Doomer, apie 1595–1650), sukūręs daug juodmedžiu dekoruotų spintų, kabinetų bei rėmų. H. Domeris ir jo žmona buvo vieninteliai savo luomo žmonės, kuriuos nutapė garsiausias to laikotarpio Nyderlandų dailininkas Rembrantas Harmensas van Reinas (Rembrandt Harmenszoon van Rijn).
 
Valdovų rūmų muziejuje yra keli baldai, puošti juodmedžio mediena. Vienas įdomesnių pavyzdžių – apie 1660 m. Nyderlanduose pagaminta spinta. Ąžuolinę spintą sudaro dvi dalys. Viršutinė dalis puošta drožinėtomis detalėmis su liūtų ir angeliukų galvomis, tarp kurių yra dvejos pailgos durys su iškilia trapecijos formos detale. Žemiau įmontuotas pailgas stalčius, atskiriantis po juo esančias dvejas duris. Baldas stovi ant keturių kojų, kurių priekinės yra apskritos formos. Durys aprėmintos juodmedžio juostelėmis. Ši medžiaga panaudota dekoruojant išsikišusias į priekį baldo dalis.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
 
Baarsen R. Furniture in Hollandʼs Golden Age, Amsterdam, 2007, p. 81–85.
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 109.
„Olandijos Ost Indijos bendrovė“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/olandijos-ost-indijos-bendrove/ [žiūrėta 2025-05-09].
„Nyderlandų istorija“, in: https://www.vle.lt/straipsnis/nyderlandu-istorija/ [žiūrėta 2025-05-09].
„10 things about Herman Doomer“, in: https://www.rijksmuseum.nl/en/stories/10-things/story/10-things-herman-doomer [žiūrėta 2025-05-09].

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Publikuota: 2025-06-23 07:23 Atnaujinta: 2025-06-16 11:00
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika