Koklis, puoštas stilizuota žmogaus figūra

 

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus T. Vrublevskio gatvėje, ties namu Nr. 6, buvo aptikta XVI a. duobė su buitinės keramikos ir koklių duženomis, brokuotais dirbiniais ir gamybos priemonių fragmentais. XVI a. ši duobė buvo tarp Vilniaus Žemutinės pilies ir Radvilų rezidencijos Puškarnioje. Greičiausiai kur nors netoliese veikė keramikos dirbtuvė, iš kurios ir galėjo atkeliauti jau nebetinkama naudoti produkcija. Dalis čia rastų dirbinių yra unikalūs, neturi analogų Vilniaus pilių archeologinėje medžiagoje, greičiausiai jie buvo gaminti Radvilų ar kitų miestiečių rezidencijoms.

 

Vienas iš tokių radinių – kvadratinio koklio dalis, puošta stilizuota žmogaus figūra. Yra išlikusi kairioji plokštės pusė, suklijuota iš dviejų fragmentų. Koklis neglazūruotas, plokštė nežymiai įgaubta, molio masė yra rausva. Koklio plokštumoje pavaizduota žmogaus, pasisukusio profiliu į dešinę pusę, figūra. Žmogus vilki klostuotą apsiaustą, kuris sudaro trikampio formos siluetą. Galva pridengta aukšta, į viršų siaurėjančia ir apvalėjančia kepure, puošta juostomis. Veidas ir rankos neišlikę, todėl neaišku, ar tai moters ar vyro figūra. Kairėje pusėje matyti gėlės žiedas, turintis šešis pusapvalius žiedlapius. Figūros aprėmintos siauru rėmeliu, kurio plotis yra apie 0,7 cm, o aukštis – 0,5–1 centimetras. Plokštė išeina už rėmelio ribų, o tai leistų spėti, kad galėjo būti dvigubas rėmelis. Beveik per visą perimetrą koklio kraštas yra nuskilęs, vizualiai atrodo, kad tai galėtų būti rėmelio skilimo vieta. Visgi kairėje koklio pusėje, viršutinėje dalyje, yra išlikęs sveikas kraštas, kuriame rėmelio nėra. Tačiau ši vieta siauresnė, kraštas labiau nupjautas, o pati plokštė – kreiva. Atsižvelgiant ir į tai, kad kokliams tokio tipo viengubas rėmelis nėra būdingas, labiau tikėtina, kad koklis turėjo dvigubą rėmelį, kurio dalis dar gamybos metu buvo netaisyklingai nupjauta. Visi plokštėje matomi ornamentai pasižymi aiškiais kontūrais ir ryškiu reljefu, kuris siekia iki 1,2 cm aukščio. Kad būtų tiksliau, žmogaus figūra vietomis yra apipjaustyta, tarsi padailinta ar pataisyta. Dėl tokio neįprasto plokštės reljefiškumo ir išskirtinio siužeto kyla klausimas, susijęs su dirbinio funkcija, ar tai negalėtų būti patrica – teigiama forma, naudota matricoms gaminti. Tai reikštų, kad išgaubta figūra buvo formuojama tiesiai ant paruoštos molio plokštės. Tokių dirbinių – patricų – gamyba buvo itin sudėtinga, reikėjo kruopštumo, kadangi nuo jų priklausydavo pirmiausia matricos, o pagaliau ir paties koklio kokybė. Visgi labiau tikėtina, kad aptariamas dirbinys galėjo būti koreguotas ir apipjaustytas po atspaudimo matrica, o galimai pernelyg suplonėjusi koklio vieta galėjo būti sustiprinta papildomu molio sluoksniu iš plokštės apačios. Galiausiai, kad tai koklis, rodo ir vidinėje pusėje matomos audinio žymės bei fragmentiškai išlikęs kaklelis, kuris yra svarbus tvirtinimo bei šilumos paskirstymo elementas. Koklio kaklelis būdavo formuojamas ant žiedžiamojo rato, paskui pritvirtinamas prie koklio plokštės, todėl gaminant patricas kaklelis nebūdavo reikalingas. Aptariamo koklio fragmentiškai išlikusioje kaklelio dalyje, kairiajame koklio šone, ties viduriu, įbesta apie 1 x 0,3 cm dydžio stačiakampė ertmė. Ties koklio skilimo vietomis viršuje ir apačioje matyti po fragmentiškai išlikusią apvalią skylę, įspaustą pirštais. Apatinėje ertmėje galima pastebėti piršto pagalvėlės ir nago įspaudus. Tiek vidinėje, tiek išorinėje koklio plokštės pusėje yra matomi įtrūkimai, leidžiantys manyti, kad jie susidarė degimo proceso metu, todėl dirbinys galėjo būti išmestas dar nepanaudotas, kaip brokuotas gaminys. Ar koklis suskilo į mažiausiai tris dalis dar degimo proceso metu, ar jau po jo – lieka neaišku.

 

Kol kas identiškų šio koklio analogų nėra žinoma, tačiau yra aptikta keletas panašaus siužeto koklių. Vienas jų – koklis su stilizuota karaliaus figūra, rastas 2008 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso didžiajame rūsyje. Koklio plokštumoje vaizduojamas profiliu į kairę pusę pasisukęs karalius: dešinėje rankoje jis laiko skeptrą, kairėje – valdžios obuolį, o dešinėje figūros pusėje – skritulys su trimis lapeliais. Kitas panašaus siužeto pavyzdys – Kaune (D. Poškos g. 6) per 1988 m. tyrimus rasta keramikos degimo krosnis, o jos aplinkoje – kvadratinis kampinis koklis. Jame vaizduojamas taip pat profiliu į kairę pusę pasisukęs vyras, rankoje laikantis skeptrą. Siauroji koklio plokštė dekoruota augaliniais motyvais.

 

Visų šių koklių kompozicijose dominuoja gana panašūs profiliu pavaizduoti žmogaus siluetai, tačiau detalės – kryptis, kepurės formos, atributai, ornamentika – yra savitos ir individualios. Tai leidžia manyti, kad skirtingi meistrai tą patį siužetą perteikė savais būdais – naudodami savarankiškai sukurtas matricas ir ieškodami geriausio būdo išgauti pageidaujamą rezultatą.