Gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ (serija „Pirmųjų tėvų istorija“)

 

Gobelene vaizduojamas Pradžios knygoje aprašytas epizodas – Abelio ir Kaino aukojimas Dievui. Kairėje pirmojo plano pusėje matomas Abelis, nugara atsisukęs į žiūrovą, kaire koja priklaupęs ant uolos greta degančio aukuro su aukojamu ėriuku.

Nuo aukų altoriaus į dangų kyla liepsnos ir dūmai. Abelio kairėje – sparnuota angelo figūra, simbolizuojanti aukotojo gerumą ir tyrumą. Kompozicijos centre – medelis su spalvingu fazanu ir greta besiganančių avių, išraiškingai raitytais ragais, banda. Pirmojo plano dešinėje – pievoje priklaupęs Kainas ir alegorinė moters figūra. Avikailis, dengiantis moters galvą, simbolizuoja nekaltybę, o ant krūtinės tarp suknelės klosčių matoma vilko galva – žiaurumą. Už jų vaizduojamas antrasis aukuras ir danguje tarp debesų sklandanti Dievo Tėvo figūra. Pirmojo plano fonas dekoruotas smulkiais žydinčiais augalais, kairėje matyti upelio su žydinčiomis lelijomis fragmentas.

Antrajame plane kairėje pusėje – miškas, dešiniau – laukymėje besiganantys elniai.

Šoniniai bordiūrai suformuoti iš dviejų suktų Saliamono kolonų su kaneliūromis ir auksiniais ornamentais, apvytais gėlių ir vaisių girliandomis. Viršuje kompoziciją rėmina dviguba girlianda iš gėlių ir vaisių, susipinanti su viršutine teminio audinio dalimi. Apatinė bordiūro juosta – siaura girlianda iš aukso lapų, papuoštų gėlėmis.

Smulkus ir kruopštus audimas leido subtiliai perteikti piešinį ir pustonius. Figūrų judesiai ir mimikos išraiškingi. Gerai išlikusios spalvos (geltona, žalia, mėlyna, ruda, raudona ir jų atspalviai).

Audėjo signatūrų ar miesto ženklų nėra.

Gobelenas buvo pristatytas 2000 m. aukcione Nicoje. Kataloge aprašyta, kad XVII a. viduryje Briuselio gobelenas buvo sukurtas pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592) kartonus.

Įdomu, kad šis gobelenas sukurtas pagal tą patį kartoną, kuris buvo panaudotas gobelenui, užsakytam Žygimanto Augusto XVI a. viduryje Vilniuje, ir priklausė serijai, vadintai „Rojaus istorija“ arba „Pirmųjų tėvų istorija“. 1553 m., per trečiąsias Žygimanto Augusto vestuves, ji puošė Vavelio rezidenciją. Šią seriją sudarė keletas Senojo Testamento tematikos gobelenų: „Rojaus laimė“, „Adomas, dirbantis žemę“, „Abelio aukojimas“, „Kainas ir Abelis“, „Kainas, žudantis Abelį“, „Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės“, „Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną“. Šiuos gobelenus, išaustus pagal Michilio Koksio I tapytus kartonus, ir dabar galima išvysti Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje.

Palyginus įsigytąjį gobeleną su Vavelyje saugomu Žygimanto Augusto serijos gobeleno „Kaino ir Abelio aukojimas“ pirmavaizdžiu, išryškėja tokie skirtumai: įsigytajame nėra metalo siūlų, skiriasi bordiūrai, scena viršuje ir apačioje šiek tiek sumažinta. Daugiau skirtumų yra peizažo elementuose ir kompozicijoje: Vavelio audinio centre nėra medžio su fazanu, aptariamame audinyje nėra Vavelio gobeleno kompozicijos apačioje kairėje tvenkinyje plaukiojančių ančių. Įsigytoje kartotėje peizažo elementai, augalijos piešinys – supaprastinti, jų yra mažiau. Šie skirtumai rodo, kad gobelenas išaustas naudojant ne originalų M. Koksio I kartoną, o vėlesnę jo kopiją. Tai nėra staigmena, nes fragmentai iš serijos „Pirmųjų tėvų istorija“ Briuselio audyklose buvo audžiami ir XVI, ir XVII amžiuje.

Gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus III manieristinėje antikameroje. Greta eksponuojamas ir kitas šios serijos gobelenas, kuriame vaizduojamas Adomo ir Ievos supažindinimas.