Publikuota 20250526
Aktualu iki 2025-06-01
XIX a. 9–10 deš.
Molis, glazūra
Koklio ženklo dydis 3,5 x 2,5 cm
Gendrėnas G., Ožalas E.Vilnius 2002 m. Karaliaus Mindaugo tilto prieigos. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 39.
Molis
Koklio plotis 22,5 cm, kaklelio aukštis 3,5 cm, ženklo dydis 3,5 x 2,5 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (III trasa) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 67.
Petras Garnevičius – vienas aktyviausių XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus krikščionių puodžių cecho narių. Dauguma jam priklausiusių amatininkų gamino koklius ir statė krosnis, o ne žiedė puodus. Meistro vardas P. Garnevičiui buvo suteiktas 1873 metais. Jo parašą galima rasti daugelyje XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus puodžių cecho susirinkimo protokolų. P. Garnevičius dalyvavo sprendžiant įvairius, puodžiams aktualius klausimus, tvarkingai mokėjo mokesčius į cecho kasą, dažnai patekdavo į meistrų sąrašus, susijusius su svarbiais įvykiais, – neretai renkant cecho vyresnįjį.
1883 m. P. Garnevičius išrinktas deputatu į Bendrąją amatų valdybą, tuomet gyveno Buivydo name Kalvarijų gatvėje. Tais pačiais metais Vilniaus gubernijos Statybų skyriui pateikė prašymą pasistatyti koklių gamyklą jam priklausančiame sklype Saltoniškių priemiestyje. Praėjus keleriems metams pastatytoje gamykloje jau dirbo keturi darbuotojai, o jos metinė apyvarta sudarė 4 000 rublių.
1889 m. P. Garnevičius buvo Vilniaus puodų cecho vyresniuoju, tačiau iš šių pareigų atsistatydino, nes turėjo užsakymą statyti krosnis už Vilniaus gubernijos ribų. Amatininkai neturėjo teisės išvežti savo darbo prekių ir jomis prekiauti už miesto, kuriame dirba, ribų.
Ilgą ir produktyvią profesinę P. Garnevičiaus veiklą liudija trijų, kiek skirtingų konfigūracijų koklių spaudai.
Per 2002 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus Karaliaus Mindaugo tilto prieigose, kairiajame Neries krante, ruošiant tilto atramų duobę buvo tirti žvyro ir smėlio sluoksniai. Juose rasta XV / XVI –XIX a. dirbinių. Taip pat aptiktas ir jau minėto P. Garnevičiaus ženklu „Петрь / Гарневичь / Вильнa“ žymėtas koklis, datuotinas XIX a. devintuoju–dešimtuoju dešimtmečiu. Koklis stačiakampio formos, neglazūruotas, gelsvos molio masės, su neaukštu 3,5 cm kakleliu. Koklis galėjo patekti vykdant žemės judinimo darbus panaikinus Vilniaus carinę tvirtovę XIX a. pabaigoje.
Per 2004–2006 m. archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose, viršutiniame kultūriniame sluoksnyje, rastas dar vienas to paties laikotarpio P. Garnevičiaus ženklu žymėtas, balta glazūra dengtas koklio fragmentas.
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Klajumienė D. Vietiniai ir įvežtiniai XIX–XX a. 7 deš. kokliai Lietuvoje: gamintojai ir produkcijos ženklinimas, Vilnius, 2024, p. 38, 42, 485–486.
