Svarelis ispaniškoms monetoms sverti

Aktualu iki 2025-06-08
XVI a. II p. – XVII a. I p.
Vario lydinys
Svarelio dydis: averso plokštuma 1,6 x 1,6 cm, reverso plokštuma 1,4 x 1,4 cm, aukštis 0,7 cm, masė 13,57 g
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinio inv. Nr. M 206
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 793/8634 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairių formų, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Vienas iš jų – 2009 m. surastas svarelis monetoms sverti. Dirbinys pagamintas iš vario lydinio, yra lygiašonės trapecijos formos, jo masė 13,57 gramo. Svarelio averse, linija ir taškeliais apvesto apskritimo centre, vaizduojamas Jeruzalės kryžius, apjuostas keturiais susijungiančiais pusapskritimiais. Jų susikirtimų kampuose išdėstytos keturių taškelių kompozicijos, primenančios stilizuotą augalinį ornamentą. Svarelio reverse vaizduojamas augaliniais motyvais dekoruotas vainikas.
Remiantis analogijomis, Europoje tokio tipo svareliai siejami su ispaniškomis monetomis – auksiniais eskudais. Šios monetos buvo pradėtos kaldinti 1535 m. Ispanijos karaliaus Karolio V (Šventosios Romos imperatorius 1519–1555; Ispanijos karalius 1516–1556) nurodymu. Šio karaliaus įsake buvo reglamentuota monetų išvaizda. Averse matyti Ispanijos karaliaus herbas, valdovo vardas, eskudo nominalas skaičiais ir kalyklos žymė, o reverse – Ispanijos monarcho titulas (Hispaniarum.Rex, liet. „Ispanijos karalius“) ir Jeruzalės kryžius, supamas keturių susijungiančių puslankių. Toks monetų reverso vaizdulys buvo naudotas iki XVIII a., kol Ispaniją valdė Habsburgų dinastijos valdovai. Į Ispanijos sostą atėjus Burbonų dinastijos valdovui Pilypui V (valdė 1700–1746), eskudų reverse pradėtas naudoti tik karaliaus herbas.
XVI a. antroje pusėje, valdant Karolio V sūnui Pilypui II Habsburgui (1556–1598), eskudai tapo pagrindinėmis auksinėmis Ispanijos monetomis. Jos buvo leidžiamos tokiais nominalais: 1/2, 1, 2, 4 ir 8. Standartiškai vienas eskudas svėrė 3,38 gramo. Tiek Ispanijoje, tiek ir už jos ribų labiausiai paplitusi buvo dviejų eskudų moneta – dublonas, svėręs apie 6,76 gramo. Remiantis svarelių analogijomis Europoje galima daryti išvadą, kad neretai jie atitiko 4 eskudų arba 2 dublonų monetų svorį – apie 13,5 gramo: https://www.cgbfr.com/espagne-royaume-d-poids-monetaire-poids-monetaire-pour-la-piece-de-4-escudos-ttb,fjt_887028,a.html;
Būtent tokį svorį atitinka ir pristatomas svarelis iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje teritorijos. Tačiau mažai tikėtina, kad jis galėjo būti naudotas ispaniškiems auksiniams eskudams ar dublonams sverti Vilniuje. Tokių monetų čia nebuvo rasta. Turima žinių tik apie Žygimanto Augusto (1544–1572) laikais Vilniaus monetų kalykloje kontrasignuotas sidabrines monetas, kaldintas Neapolio ir Sicilijos karalystėms: Karolio V pusdukatonius ir Pilypo II dukatonus ir pusdukatonius. Šios monetos į Vilnių pateko apie 1563 m., kai Ispanijos karalius Pilypas II Žygimantui Augustui grąžino iš jo motinos Bonos Sforcos 1556 m. pasiskolintus pinigus.
Tikėtina, kad pristatomas svarelis tiesiog priklausė svarelių rinkiniui, skirtam įvairioms Europos monetoms sverti. Paprastai tokius rinkinius sudarydavo skirtingų tipų svareliai, pritaikyti universaliems poreikiams – nuo įvairių Europos monetų iki brangių prekių ar tauriųjų metalų svėrimo: https://www.brandeis.edu/library/archives/essays/special-collections/merchant-scale.html.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas, dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudota literatūra
Early Modern Gold Coins from the Deutsche Bundesbank Collection, Frankfurt am Main, 1985.
Grimalauskaitė D., Remecas E. Pinigai Lietuvoje, Vilnius, 2016.
 
Prieiga internete
https://www.monetunamai.lt/naujienos/153-auksinio-eskudo-istorija [žiūrėta 2025-03-26].

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Publikuota: 2025-06-02 12:33 Atnaujinta: 2025-05-05 14:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika