Naujosios abstrakcijos šachmatas

Aktualu iki 2025-03-09
XVII–XVIII a.
Kaulas
Šachmatų figūrėlės aukštis 3,2 cm, skersmuo 0,7 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Ka 11.
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. O-339/900 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
 
Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje atliekant archeologinius tyrimus mažiausiai yra aptikta XVII–XVIII a. datuojamų šachmatų. Didžioji jų dalis surasta suardytuose ir permaišytuose kultūriniuose sluoksniuose, o tai labai apsunkina datavimą. Labai retai pasitaikančių žaidimo figūrų skaičius šiuo metu dar nesiekia dešimties. Nuo pačios gausiausios, XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų grupės vėlesni šachmatai skyrėsi savo forma. Kaip pastebi dr. Povilas Blaževičius, „figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio santykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos ir plonos“.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinyje yra vienas XVII a. – XVIII a. datuojamas naujosios abstrakcijos šachmatas. Ataskaitos autoriai jį įvardijo pėstininku. Šachmatas 3,2 cm aukščio, tekintas iš kaulo. Figūrėlė sveika, 0,7 cm pagrindas siaurėjančio cilindro formos, su grioveliu viršuje. Vidurinė dalis yra kolbos formos, su voleliu viršuje, viršutinė dalis – lašo formos. Šachmatas buvo surastas 2005 m. tyrimų plote į pietus nuo I oficinos (dab. Lietuvos nacionalinio muziejaus pagrindinis pastatas), viršutiniame maišytos žemės sluoksnyje.
Tai vienas iš dviejų Vilniaus mieste aptiktų ir muziejuose saugomų XVII–XVIII a. šachmatų (kitas, surastas 2018 m., yra Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, https://www.jmuseum.lt/lt/naujienos/i/2243/menesio-eksponatas/). Šių šachmatų dydis ir forma leidžia suprasti, kaip XVII–XVIII a. keitėsi naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatai.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011, p. 109–110.
Luik H. Pirminis kaulo ir rago dirbinių, rastų Vilniaus pilių komplekse, identifikavimo sąvadas / Worked bone and antler in the Vilnius castle complex, Talinas, Vilnius, 2018, p. 140, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. GTA 46.
Širvydaitė S. [ir kt.], „Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanų tyrimai“, in: Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2018 m., Vilnius, 2019, p. 272–276.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2025-03-03 07:36 Atnaujinta: 2025-03-03 11:58
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika