Kalnų krištolo karoliukas

Aktualu iki 2025-03-16
XIV a. pab. – XV a. pr.
Kalnų krištolas
Skersmuo 1,35 cm, aukštis 0,85 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. S 76.
Karoliuko tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Gintarė Martinkutė-Baranauskienė, tyrimo Nr. KT-640 (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)
 
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Viduramžių laikotarpiu nešioti vėriniai iš metalinių kabučių, kaurų (hindi kauri) kriauklelių, įvijėlių, įvairių dydžių ir spalvų stiklinių karoliukų. Rečiau į vėrinius verti gintariniai ir kiti brangiųjų akmenų karoliukai (karneolis, kalnų krištolas).
 
Viename XIII–XIV a. Kriveikiškio kapinyno kape rastame vėrinyje, be stiklinių, buvo ir karneolio karolis. Didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje aptiktame XIV a. amatininko diržo krepšyje buvo įdėtas mažas karneolio karoliukas. Čia taip pat rasta XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamų kalnų krištolo, perlo karoliukų. Vienas iš kalnų krištolo karoliukų yra nedidelis, jo skersmuo 1,35 cm, aukštis 0,85 cm.
 
Dirbiniai (ir karoliukai) iš kalnų krištolo nereti vikingų ir Viduramžių laikotarpio juvelyrikoje tiek Skandinavijoje, tiek kituose kraštuose.
 
XIII a. – XV a. pradžios kalnų krištolo dirbinių rasta Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinėje pilyje (akutė, du karoliukai), Kriveikiškio kapinyne (žiedo akutė). Stakliškių, Gėliogalių, Kretingos lobiuose aptikti vėriniai taip pat puošti kalnų krištolo akutėmis.
 
Vėlesnio laikotarpio Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasti dar trys dirbiniai iš kalnų krištolo (kabutis, akutės). XVI a. antra puse datuojamas auksinis žiedas iš Vilniaus katedros greičiausiai puoštas kalnų krištolo akute.
 
Vilniaus katedros lobyne esančiame šv. Eustachijaus relikvijoriuje matomos kalnų krištolo detalės tyrėjų datuotos apie 1300 m. ir siejamos su Venecija (relikvijorius – iki 1539 m., Vidurio Europa arba Lietuva). Šį relikvijorių Vilniaus katedros Goštautų koplyčiai testamentu dovanojo Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Albertas Goštautas.
 
Paminėtinas Valdovų lobyne eksponuojamas sidabrinis auksuotas kryžius su kalnų krištolo detalėmis (XV a. II pusė, Florencija, Italija).
 
1599 m. istoriniuose šaltiniuose minimos krištolinės sagos.
 
Žinoma, kad Vilniaus katedros kapitula sumokėjo Vilniaus auksakaliui Stenisverderiui už kalnų krištolo šlifavimą ir 14 akmenų montavimą.
 
Kalnų krištolas ir vėlesniais laikotarpiais naudotas juvelyriniuose bei liturginiuose dirbiniuose.
 
Archeologinių radinių iš brangakmenių arba puoštų brangiaisiais akmenimis galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje – Valdovų lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis.Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2022.
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVIXVII a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė. XVXIX amžius, Vilnius, 2001.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011.
Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sudarytojai / compilers R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Vilniaus sakralinė auksakalystė. Katalogas, sudarytoja R. Pauliukevičiūtė, Vilnius, 2012.

 

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2025-03-10 07:20 Atnaujinta: 2025-03-13 08:41
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika