Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas

 

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos, Nevero, Majeno ir Retelio kunigaikščio Karolio I (Charles I, 1580–1637) ir Lotaringijos kunigaikštytės Kotrynos de Giz (Catherine de Guise, 1585–1618) duktė. Ji gimė 1611 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, augo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) dvare. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) svarstė dar 1636 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644). Svarstyta kunigaikštytės santuoka ir su Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII broliu, Orleano kunigaikščiu Gastonu (Gaston), ir su valdovo favoritu, de Senk Marso markizu Anri Kuafjė de Riuzė (Henri Coëffier de Ruzé dʼEffiat, marquis de Cinq-Mars, 1620–1642). Būdama 35 metų, ištekėjo už Vladislovo Vazos, vestuvės per procura (dalyvaujant ne sutuoktiniui, o jo atstovui) įvyko 1645 m. lapkričio 5 d. Paryžiuje, o Varšuvoje – 1646 m. kovo 10 d., karūnacija įvyko tų pačių metų liepos 15 d. Krokuvoje. Naujoji karalienė karūnuota Liudvikos Marijos vardu, nes vien Marijos vardas netiko dėl dogminių priežasčių. Santuoka neilgai truko, nes Vladislovas netikėtai 1648 m. mirė. Naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo rinkimuose Liudvika Marija palaikė Vladislovo Vazos brolį Joną Kazimierą Vazą, jis ir buvo išrinktas. Pora susipažino dar 1638 m., kai Jonas Kazimieras trumpai buvo įkalintas Prancūzijoje. Netrukus 1649 m. popiežiui leidus Liudvika Marija ištekėjo už mirusio vyro brolio, naujojo Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668). Antroji santuoka buvo kur kas sėkmingesnė už pirmąją, grynai politinę ir finansiškai naudingą. Liudvika Marija ne tik darė stiprią įtaką valdovui, bet ir pati aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. Liudvika Marija siekė įgyvendinti principą vivente rege, kai naujas Respublikos valdovas renkamas dar senajam esant gyvam. Nuolatinis jos kišimasis į politinius reikalus kėlė didikų nepasitenkinimą, 1665 m. kilo vadinamasis Liubomirskio rokošas – Lenkijos didžiojo maršalkos ir lauko etmono Jurgio Sebastijono Liubomirskio (Jerzy Sebastian Lubomirski) vadovaujamas ginkluotas maištas, nukreiptas prieš valdovo vykdomą politiką. Nors jis buvo numalšintas, valdovo autoritetas smuko, atsisakyta reikalingų reformų. Žlugo ir Vazų dinastijos pratęsimo viltys, nors pora susilaukė dviejų vaikų, bet nė vienas jų nesulaukė brandaus amžiaus. Liudvika Marija mirė 1667 m. gegužės 10 d. Varšuvoje būdama 55 m. amžiaus. Vykdant jos norą, kūnas palaidotas greta pirmojo sutuoktinio Vladislovo Vazos Krokuvos Vavelio katedroje, o širdis – Varšuvos vizitiečių vienuolyno bažnyčioje. Praėjus metams po žmonos mirties, Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją.

 

Liudvikos Marijos Gonzagos portretas greičiausiai sukurtas pagal Vilemo Hondijaus (Willem Hondius, 1598–1652) vario raižinį. Portreto pirmavaizdis buvo flamandų dailininko Justo van Egmonto (Justus van Egmont, 1602–1674) tapybos darbas, jis iki šių dienų neišliko, žinomas tik iš kopijų. J. van Egmonto paveikslas, kuriame Liudvika Marija vaizduojama iki juosmens, buvo sukurtas jos pirmųjų vedybų su Vladislovu Vaza proga. Iki šių dienų išliko viena šio dailininko sukurta, deja, ne pirmoji portreto versija, ji saugoma Prancūzijoje, Versalio rūmuose. Kūrinyje valdovė pavaizduota pasisukusi į dešinę, perlais ir brangakmeniais nusagstyta suknele ir karūna ant galvos. Portreto kopijose Liudvika Marija vaizduojama su suknele, nedekoruota perlais ar brangakmeniais, ir beveik visada be karūnos. V. Hondijus graviūrą, kurioje vaizduojama valdovė, sukūrė antrųjų Liudvikos Marijos vedybų su Jonu Kazimieru Vaza proga, tai liudija ant kūrinio nurodyti 1649 metai. Autorius sukūrė abiejų jaunavedžių porinį portretą. Kaip ir V. Hondijaus, taip ir aptariamoje graviūroje, sukurtoje nežinomo dailininko, Liudvika Marija pavaizduota pasisukusi į kairę pusę. Su tokia pat suknele, šukuosena ir nedidele karūnėle, tik V. Hondijaus graviūroje matoma dešinė ranka čia nevaizduojama, o ant suknelės atsiranda dar viena kokarda. Taip pat yra ir kitoks identifikacinis užrašas prancūzų kalba po atvaizdu: „Marie Louise de Gonzague / Reine de Pologne“.

 

Justo van Egmonto portretas, kuriame vaizduojama valdovė, tapo daugelio dailininkų kūrinių pirmavaizdžiu. Neretai autoriai vaizduodavo valdovę, pasisukusią į kitą pusę nei aptariamuoju atveju, arba keisdavo kitus dekoro elementus.

Portretas yra iš Paryžiuje išleisto leidinio „La Pologne historique, littéraire, monumentale et pittoresque...“ antrojo tomo, pasirodžiusio 1837–1838 metais. Leidinį rengė lietuvių išeivis Leonardas Boreika Chodzka (Leonard Borejko Chodźko, 1800–1871), o faktinis leidėjas buvo Ignotas Stanislovas Grabovskis (Ignacy Stanislaw Grabowski). Iš viso išleisti trys šio veikalo tomai (t. 1–3, 1835–1842), bet L. B. Chodzka dirbo tik prie pirmųjų dviejų. Chronologiniu principu sudarytame leidinyje pristatyta Lenkijos ir Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki XIX a., be to, jame yra novelių, legendų, tradicijų, miestų aprašymų. Leidinys iliustruotas net 180 vaizdų, tai buvo įvairūs portretai, gamtos paminklai, istorinės scenos, žemėlapiai ir kt. atvaizdai. Juos parengė tokie dailininkai kaip Antonis Oleščinskis (Antoni Oleszczyński, 1794–1879), Adamas Juzefas Pilinskis (Adam Józef Piliński, 1810–1887), taip pat prancūzų menininkai, tačiau daug kūrinių liko nesignuoti. Tekstus veikalui rašė ne tik pats Leonardas Boreika Chodzka, bet ir jo žmona Olimpija Liudvika Malaševska (Olimpia Ludwika Maleszewska, 1797–1889), taip pat kiti lietuvių bei lenkų išeiviai. Gyvendamas emigracijoje L. B. Chodzka surinko daug įvairios medžiagos, susijusios su Lietuva ir Lenkija, ji buvo naudinga rengiant šį ir kitus leidinius. L. B. Chodzkos surinktą archyvą po jo mirties įsigijo 1870 m. Rapersvilyje, Šveicarijoje, emigrantų lėšomis įsteigtas Lenkų nacionalinis muziejus.

 

 

 

 

 

Kūrinys publikuotas:

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 108–109, kat. III. 15.

 

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė

 

Naudota literatūra

Badach A. „Sztuka w kregu krolowej Ludwiki Marii Gonzagi – o niektorych sposobach kreowania obrazu“, in: Ludwika Maria Gonzaga (1611–1667). Między Paryżem a Warszawą (ser. Studia i Materialy, t. 9), Warszawa, 2019, s. 212–242.

Fabiani B. „Ludwika Maria: Ludwika Maria Gonzaga: szkic biograficzno-ikonograficzny 1645–1667“, in: Rocznik Muzeum Narodowego w Warszawie, t. 17, Warszawa, 1973, s. 163–248.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 108, kat. III.15.

Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 310, kat. 285.

Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 3, red. H. Widacka, Warszawa, 1992, s. 82–83, kat. 3061.

Libiszowska Z. „Ludwika Maria Gonzaga“, in: Polski słownik biograficzny, t. 18/1, z. 76, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1973, s. 106–110.

„Liudvika Marija“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13, Vilnius, 2008, p. 505.

„Lubomirskio rokošas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13, Vilnius, 2008, p. 655.

Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 142–149.

Podgórski W. J. „Od Oszmiany do Rapperswilu – Leonard Chodźko po wielekroć zasłużony“, in: Wilno i świat: dzieje środowiska intelektualnego, t. 1, 2002, s. 107–154.

Widacka H. Słynne piękności w grafice XVI–XIX wieku, Warszawa, 1998, s. 54–55.