Kirvis

 

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

2007–2009 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vykdant archeologinius tyrimus rastas kirvis savo savybėmis primena būtent universalaus naudojimo kirvius, priskiriamus vėlyvesniam antrajam tipui. Kirvis visiškai išlikęs, plačiaašmenis, su netaisyklingo stačiakampio formos pentimi. Artefakto ilgis 16,7 cm, aukštis 11,4 cm; penties storis 4 cm, angos kotui skersmuo 4,7 x 2,7 cm.

Antrojo tipo kirviai yra gana įvairūs, turintys modernių bruožų ir sietini su nauja kirvių gamybos kryptimi, kurios pagrindu atsirado šiuolaikiniai kirviai. Archeologas Eugenijus Svetikas šio tipo kirvius išskiria į keturis pogrupius, datuojamus XV a. – XVI a. pradžia. Remiantis aptariamo įrankio forma ir matmenimis, galima jį priskirti antrojo tipo antram pogrupiui, kuris datuojamas XV a., o šį datavimą patvirtina ir Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinių tyrimų duomenys. Analogiškų kirvių randama ir kaimyninės Latvijos teritorijoje, kur jie priskirti D2 tipui ir datuojami XIV–XV amžiumi. Panašių tipų kirvių pasitaiko ir Vidurio Europoje, kur jų naudojimo laikotarpis yra platesnis nei Baltijos regione. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Čekijoje šių kirvių egzistavimo periodo chronologinis diapazonas gana platus – nuo XIII iki XVI amžiaus. Kai kuriais atvejais pavienių egzempliorių randama dar ankstesniuose archeologiniuose sluoksniuose, jie datuojami XI amžiumi. Vis dėl to, atsižvelgiant į gana plačią Lietuvos archeologinę medžiagą bei tikslią Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrimų stratigrafiją, galima patvirtinti, kad šie kirviai buvo naudojami per visą XV a., o jų technologiniai bruožai tapo pamatu šiuolaikinių kirvių gamybai.