Kaltropas (keturspyglis)

Aktualu iki 2025-01-26
XVII a. vid.
Geležis
Abaravičius G., Remecas E. Vietos LDK kunigaikščio Gedimino paminklui Vilniuje, Katedros aikštėje, archeologinių tyrimų ataskaita, 1996 m., radinio inv. Nr. 408.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 410/14938 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Prieš tūkstančius metų žmonija išrado ginklą, kurio forma ir paskirtis laikui bėgant visiškai nekito.
Šią pasyvią kovos priemonę jau nuo Antikos laikų naudojo įvairios kariuomenės. Tai nėra įspūdį darantis ginklas, jį dažnai užgožia sudėtingesnė ginkluotė. Jis nesviedžiamas iš balistos ir nėra skirtas galūnėms nukirsti, bet žinomas kaip veiksminga priemonė kariuomenės gyvajai jėgai stabdyti – juo galima sužeisti pėstininkus, kavalerijos raitelius ir apskritai visus tuos, kurie turi kojas (žirgus, dramblius, kupranugarius). Šis ginklas naudojamas iki šių dienų. Senovės graikai jį vadino tribolos, tai reiškė tris spyglius, o romėnai – tribulus. Iš senosios anglų kalbos calcatrippe (kulno spąstai) ir prancūzų kalbos žodžio chausse-trape (batų spąstai) išsivystė šio ginklo pavadinimas kaltropas (angl. caltrop). Kaltropai dar vadinami varnos pėdomis, ežiais arba tiesiog keturspygliais.
Šie maži, iš keturių spyglių sudaryti metaliniai įtaisai turi ypatingą dizainą – nesvarbu, kaip juos numesi ant žemės, vienas spyglys visada bus nukreiptas į viršų. Kaltropus gaminti buvo paprasta ir pigu, be to, lengva panaudoti ir pritaikyti. Buvo keletas šio ginklo versijų, viena iš jų – metaliniai rutuliai su įtaisytais spygliais, kita – dvi lenktos geležinės spyglių dalys, kurių centrai suvirinti, o kai kurie įtaisai iš esmės buvo tiesiog medinės lentos su iš jų kyšančiomis vinimis. Tačiau visi šie ginklai tarnavo tam pačiam tikslui: sulaikyti priešą ir neleisti jam judėti į priekį.
Pirmą kartą kaltropai galėjo būti panaudoti 331 m. pr. Kr. Gaugamelų mūšyje tarp Persijos karaliaus Darėjo III ir Aleksandro Makedoniečio. Senovės romėnai kaltropus vadino tribulus ir naudojo juos daugelyje kautynių, kaip antai, 53 m. pr. Kr. Karais vadintame mieste (dab. Haranas, Turkija) vykusiame mūšyje tarp Romos Respublikos ir Partų imperijos, taip pat 217 m. susirėmime prie Nusaibino, kur romėnai sėkmingai atmušė partų kavalerijos puolimą.
Romėnų rašytojas Flavijus Renatas Vegecijus (Flavius Renatus Vegetius) knygoje „De Re Militari“ rašė:
Ginkluoti Antiocho ir Mitridato kovos vežimai pradžioje gąsdino romėnus, bet vėliau jie ėmė nesunkiai su jais susidoroti. <…> Jei vienas iš arklių būna nukautas ar sužeistas, kovos vežimas papuola į priešo rankas. Romėnų kareiviai kovos vežimus neutralizuodavo tokiu būdu: prieš kautynes lauką pribarstydavo kaltropų, ir visu greičiu lekiantys arkliai su kovos vežimais ant jų užlipdavo ir griūdavo. Kaltropas yra įtaisas iš keturių spyglių ar smaigalių, taip išdėstytų, kad kaltropas, kaip jį bemestum, guli ant trijų, o ketvirtas styro į viršų.
Kaltropai ir toliau buvo naudojami karo lauke, pavyzdžiui, per musulmonų įsiveržimus Persijoje 637 m. ir Čingischano kariuomenės žygius Kinijoje XIII a. pradžioje. Viduramžiais jie buvo svarbūs ginklai gesinant įvairius konfliktus Europoje, ypač tada, kai reikėdavo sustabdyti raitelius. Japoniška kaltropo versija – makibishi. Geležinis makibishi buvo vadinamas tetsubishi, o pagamintas iš džiovintų vandens kaštonų (Trapa genties) sėklų ankšties – tennenbishi. Abiejų tipų makibishi galėjo pradurti plonus batų padus, pavyzdžiui, waraji basučių, kurios Japonijoje buvo dėvimos XII–XVI amžiais.
Nors atsiradus parakiniams ginklams kaltropų reikšmė sumažėjo, vėliau jie sėkmingai naudoti gynybai, o XX a. – kaip priemonė guminėms padangoms pradurti: per Pirmąjį pasaulinį karą taip buvo sulėtinami tiek priešo kariai, tiek jų transporto priemonės.
Antrojo pasaulinio karo metu JAV Strateginių paslaugų tarnyba (Office of Strategic Services) masiškai gamino kaltropus ir tiekė juos pasipriešinimo kovotojams Europoje. Jie buvo paprastesni ir patikimesni už sprogmenis ir galėjo būti dedami ant kelių tam, kad stabdytų priešo transporto priemones, taigi naudoti tiek norint sutrukdyti, tiek prieš puolant iš pasalų. Pasak Strateginių paslaugų tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus direktoriaus dr. Stanlio Lovelio (Stanley Lovell), kaltropas buvo „paprasčiausias kada nors pagamintas ginklas“.
Vokiečiai taip pat naudojo kaltropus per Antrąjį pasaulinį karą, vadindami juos ežiais arba varnos kojomis. Norėdami šį ginklą panaudoti efektyviau, jie sukūrė specialų konteinerį, prilygstantį 500 kilogramų bombai, kur galėjo tilpti 1000–1500 kaltropų. Konteinerį išmetus iš bombonešio ir suveikus laiko saugikliui šis sprogdavo dar būdamas ore ir plačiai paskleisdavo kaltropus. Taikiniai buvo tiek aerodromai, tiek keliai. Ežiai buvo pagaminti iš plonų plieno lakštų ir svėrė apie 60 gramų. Vėliau kiti šių ginklų variantai, daugelis iš jų improvizuoti, buvo naudojami Vietnamo kare ir kituose konfliktuose. Efektyvumą lėmė jų išdėstymo vieta. Šiuo metu vykstančiame kare tarp Ukrainos ir Rusijos kaltropai sėkmingai naudojami stabdant priešo pajėgas – Ukrainos dronai juos barsto ant kelių.
Nepaisant šimtmečių senumo istorijos, kaltropai vis dar naudojami šiuolaikiniame kare ir netgi malšinant protestus bei kitus neramumus. Dabar jie gali būti pagaminti iš modernių medžiagų, tokių kaip plastikas, tačiau jų funkcija išliko tokia pati. Šiandien kaltropai įgavo šiuolaikines formas, pavyzdžiui, padangas perveriančio tetraedro, naudojamo tiek kariuomenės, tiek teisėsaugos pajėgų. Šių ginklų konstrukcija ir efektyvumas laikui bėgant nepakito, todėl jie tapo nuolatiniu, nors ir nepretenzingu, karo dalyviu.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 
Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas, Dainius Šavelis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
O’Bryan J. A History of Weapons: Crossbows, Caltrops, Catapults & Lots of Other Things That Can Seriously Mess You Up, San Francisco, 2013, p. 101.
Vegetius F. R.The Military Institutions of the Romans, Los Angeles, 2017, p. 63–64.
„The Caltrop: A Weapon That's Barely Changed Over 2,300 Years“, in: Historynet, https://www.historynet.com/weaponry-the-caltrop/ [žiūrėta 2024 10 03].
„Ukraine Drops Ancient Roman Weapons From Drones To Stop Russian Trucks“, in: Forbes, https://www.forbes.com/sites/davidhambling/2024/04/12/ukraine-teams-ancient-and-modern-weapons-to-stop-russian-trucks/?sh=56ccf9393861 [žiūrėta 2024 10 02].
„Caltrop: An Ancient Weapon in Modern Warfare“, in: Lieber, https://lieber.westpoint.edu/caltrop-ancient-weapon-modern-warfare/ [žiūrėta 2024 10 03].
„Artifacts. Caltrop (Tire Spike)“, in: Central Intelligence Agency, https://www.cia.gov/legacy/museum/artifact/caltrop-tire-spike/ [žiūrėta 2024 11 21].

 

 

 

 

 

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2025-01-20 15:27 Atnaujinta: 2025-02-04 11:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika