Predela

 

Predela (it. predella) – tai pailga altoriaus dalis, esanti tarp viršutinio jo elemento (retabulo) ir stalo, ant kurio švenčiamos šv. Mišios (mensos). Gotikos ir Renesanso laikotarpiais predelos būdavo puošiamos tapytomis arba drožinėtomis scenomis. Predelas dažniausiai sudarydavo trys arba daugiau dalių, kiekvienoje jų būdavo vaizduojamos įvairios, dažnai tarpusavyje susijusios scenos.

Aptariamos predelos kompoziciją sudaro trys tapytos stačiakampės plokštumos, viena nuo kitos atskirtos drožinėtomis ir auksuotomis detalėmis su vazomis ir augalais. Visose trijose dalyse vaizduojamos bene reikšmingiausios su Išganytoju susijusios Naujojo Testamento istorijos. Dviejose šoninėse kompozicijose nutapytos scenos, atspindinčios Jėzaus gimimą ir Išminčių pagarbinimą, centrinėje dalyje – Pieta.

Jėzaus gimimas pavaizduotas kaip stebuklas. Marija su Juozapu nutapyti stovintys greta ant audinio paguldyto Kūdikėlio Jėzaus, kurį supa du angelai. Už jo matomi du tvarte esantys gyvuliai, o tolumoje – bandą ganantis piemuo. Tradiciškai Apreiškimo piemenims scena vaizduojama antrame plane. Kaip ir šiuo atveju, virš piemens ir jo bandos nutapytas Viešpaties angelas, kuris apreiškė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste Jums gimė Išganytojas“ (Lk 2, 10-11).

Jėzaus gimimo scena tęsiama ir trečiojoje predelos dalyje, kurioje pavaizduotas Išminčių pagarbinimas. Jie atvyko iš Rytų šalies, sekdami Jėzaus gimimo išvakarėse pasirodžiusią žvaigždę. Ši nutapyta viršuje, su sklindančiais spinduliais, kurie apšviečia ant Marijos kelių sėdintį Kūdikėlį Jėzų. Trys išminčiai, dar vadinami karaliais Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru, atvyko pašlovinti gimusio Išganytojo ir atnešė jam dovanų: aukso, taip išreikšdami pagarbą Jėzui kaip karaliui, smilkalų, pagerbdami jo dieviškumą, ir miros, naudotos mirusiesiems balzamuoti, kaip užuominą apie būsimą Išganytojo mirtį.

Jėzaus mirtis pavaizduota centrinėje predelos dalyje. Aukso spalvos fone nutapyta juodu apsiaustu apsigaubusi Marija, kartu su kitomis moterimis apraudanti mirusį Jėzų. Nuo kryžiaus nuimto Išganytojo kūne tebematomos krauju pasruvusios žaizdos, simbolizuojančios kančią ir mirtį.