Naujosios abstrakcijos šachmatų pėstininko figūra

Aktualu iki 2024-10-20
XVI a. pr.
Ragas
Šachmatų figūros aukštis – 2,4 cm, pagrindo skersmuo – 1,5 cm, galvutės skersmuo – 0,8 cm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietinio korpuso prieigų (III trasa) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Ka 9.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 65/315 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
 
Visais laikais viena iš svarbiausių laiko praleidimo formų buvo pramogos. Laikui bėgant kai kurios iš jų pasidarė nebemadingos, o vietoj jų rasdavosi vis naujų. Tačiau yra ir tokių, kurių istorija siekia ir tūkstantmetį. Viena iš labiausiai paplitusių pramogų yra stalo žaidimai. Iš gausybės jų rūšių išsiskiria keli, kuriuos šiandien suprantame ne tik kaip pramogą, bet ir kaip sportą. Bene žinomiausias ir labiausiai paplitęs strateginis stalo žaidimas yra šachmatai.
Apie IV–V a. Indijoje atsiradusio žaidimo taisyklės ir žaidėjų skaičius iš pradžių keitėsi. Į Europą pirmieji šachmatai iš Artimųjų Rytų galėjo atkeliauti jau VIII a., o išplito XI–XIII amžiuje. Europoje randami šachmatai pagal formą ir stilių skirstomi į abstrakčios ir realistinės stilistikos tipus. Pirmieji Europą ir Lietuvą pasiekę šachmatai buvo rytietiškosios abstrakcijos stiliaus, vyravo iki XIV amžiaus. Nuo XIII a. šio stiliaus šachmatus Europoje pradėjo keisti vadinamieji naujosios abstrakcijos šachmatai, nuo XV–XVI a. sandūros jie itin paplito.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Europoje taip greitai įsivyravo naujosios abstrakcijos šachmatai, galėjo būti tai, kad jų gamyboje buvo naudotos tekinimo staklės. Tai supaprastino ir pagreitino pačių žaidimo figūrų gamybą, kas savo ruožtu paspartino žaidimo išpopuliarėjimą. Lietuvoje apie 90 proc. per archeologinius tyrimus rastų šachmatų yra būtent naujosios abstrakcijos stiliaus.
Ant šachmatų lentos lygiai pusė figūrų turėjo būti pėstininkai, todėl nestebina, kad jų randama daugiausia. Vis dėlto iš apie 30 Lietuvoje aptiktų naujosios abstrakcijos šachmatų tik 10 yra pėstininkai. Žaidime tai pati silpniausia figūra, todėl savo dydžiu ji pati mažiausia. Tai greičiausiai ir lemia, kad rastos pėstininko figūros sudaro tik trečdalį, o ne pusę aptiktų naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinyje yra šešios XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos šachmatų pėstininko figūros. Išskiriami du jų variantai. Pirmajam variantui būdinga iš plataus pagrindo kylanti piltuvėlio formos vidurinė figūros dalis, su siaurėjančio cilindro formos viršutine dalimi su kepurėle. Šiam variantui priklauso net 5 rinkinio figūros, tarp jų ir pristatomas eksponatas. Per 2006 m. archeologinius tyrimus į pietryčius nuo Valdovų rūmų rytinio korpuso rasta šachmatų pėstininko figūra. Sluoksnis, kuriame aptikta minėta šachmatų figūra, datuojamas XVI a. pradžia ir siejamas su XVI a. antrajame dešimtmetyje prasidėjusia vėlyvosios gotikos stiliaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statyba.
Šachmatų figūra sveika, į viršų siaurėjanti, jos galvutė apskrito žiedelio formos. Dirbinys dekoruotas lygiagrečiais horizontaliais grioveliais.
Šis radinys patvirtina teiginius, kad XV–XVI a. sandūroje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyravo naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų figūros.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, 2009, p. 72–84.
Blaževičius P. „Žaidimai ir žaislai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 305–306.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011, p. 95–110.
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna. Nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 183–184.

Luik H. Pirminis kaulo ir rago dirbinių, rastų Vilniaus pilių komplekse, identifikavimo sąvadas / Worked bone and antler in the Vilnius castle complex, Talinas, Vilnius, 2018, p. 21, in: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų mokslinis archyvas, b. GTA 46.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Diržo krepšys su metaliniu užsegimu

20241104

Diržo krepšys buvo surastas 2004 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose. 

Plačiau

Publikuota: 2024-10-14 08:07 Atnaujinta: 2024-10-11 09:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika