Plytelė su herbu Zadora

 

Grindų plytelė pagaminta iš rausvo molio, puošta reljefiniu heraldiniu ornamentu, rasta beveik sveika, nuskilęs tik apatinis dešinės pusės kampas. Plytelės paviršius ir ornamentas gerokai nusitrynę, ant paviršiaus matomos žalios spalvos glazūros liekanos.

Pagrindinėje plytelės plokštumoje pavaizduotas skydas, jame – heraldiškai į kairę žvelgianti ir liepsna alsuojanti liūto galva – herbas Zadora. Šis herbas žinomas nuo 1296 m., kai Lenkijos karalius jį suteikė Pšedborui iš Bžezės (Przedbor z Brzezia). 1399 m. herbas ir toliau naudotas jo vaikaičio Zbignevo iš Bžezės (Zbigniew z Brzezia), Lenkijos Karalystės didžiojo maršalkos (1399–1425), Krokuvos seniūno (1409–1410), antspaude. 1413 m. Horodlės unijos metu į Lenkijos Karalystės herbus buvo adoptuotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų giminės – 47 šeimoms suteikti lenkų herbai. Horodlėje Zbignevas iš Bžezės į herbą Zadora priėmė Trakų vaivadą Jaunių Valmantaitį (Joną) (antspaudo herbe liūtas žvelgia heraldiškai į dešinę pusę). Tai buvo vienas iš kelių svarbiausių to meto pareigūnų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurio tėvoninės žemės driekėsi Ukmergės apylinkėse, valdų taip pat turėjo Kražiuose ir Žasliuose. Kartu su Jauniumi herbą naudojo jo broliai – Kęsgaila Valmantaitis (Mykolas) (Kęsgailų giminės pradininkas, 1410 m. – Ukmergės seniūnas, 1412–1432 m., 1440 m. ir 1443–1449 m. – Žemaitijos seniūnas, 1413 m. – valdovo maršalka, 1444–1449 – Vilniaus kaštelionas) ir Rumbaudas (1409–1411 m. – Žemaitijos seniūnas, 1412–1432 m. – žemės maršalka). Herbą Zadora Lenkijoje ir Lietuvoje turėjo 163 giminės, tarp jų – Daugėlos, Lanckoronskiai, Narbutai, Strykovskiai, Striškai, Zavišos ir kiti.

Reljefinė plytelė su herbu Zadora siejama su Vilniaus Žemutinės pilies XV a. vidurio – antros pusės mūriniais pastatais, taip pat Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) valdymo epocha, trukusia 52 metus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir 45 metus Lenkijos Karalystėje. Tarp šio laikotarpio archeologinių Vilniaus Žemutinės pilies radinių gausu heraldiniais, bibliniais, mitologiniais ir kitokiais siužetais puoštų koklių, kitų Gotikos epochos architektūrai būdingų radinių, kurie kartu su glazūruotomis grindų plytelėmis lygiu paviršiumi ir plytelėmis reljefiniu ornamentu sukūrė itin puošnų bei spalvingą reprezentacinių pilies pastatų interjerą.

Anksčiau buvo išsakyta mintis, kad reljefiniu ornamentu puoštos plytelės naudotos sienų ar židinių apdailai. Tačiau Vilniaus Žemutinėje pilyje rastos plytelės, kurių daugumos reljefinis ornamentas nutrintas (nuvaikščiotas), atskleidžia, kad bent dalis jų buvo naudota ir grindims papuošti. Tą liudija ir aprašomos plytelės būklė – labiausiai iškilusios reljefinio ornamento dalys nutrintos. Tai, kad tokiu pačiu ornamentu puoštų plytelių paskirtis galėjo būti įvairi, rodo kitas radinys iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos. Archeologams kasinėjant Senojo arsenalo rytų korpusą, rasta plytelės taip pat su herbu Zadora viršutinė pusė. Molinės plytelės plokštumos dydis toks pats, tik herbo reljefinis ornamentas išlikęs geriau – jis nenusitrynęs, plytelės paviršius dengtas žalios spalvos glazūra.

Valdovų rūmų aplinkoje rastą grindų plytelę su herbu Zadora galima apžiūrėti nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 5 salė, 5.13 vitrina).