Architektūrinė detalė su Vazų herbu

Aktualu iki 2011-09-27

XVII a. I p.
82 x 60 cm dydžio, 25 cm storio
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio Nr. 250

Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje rūmų griuvenose rastas smiltainio sandriko fragmentas su Vazų herbu ir XVII a. būdinga uždara karūna virš jo. Herbą supa „Aukso vilnos“ ordino grandinė. Šis akmuo puošė vieną rūmų salės sieną, kuri buvo rekonstruota ir įrengta greičiausiai po 1610 m. gaisro. Detalė tikriausiai buvo durų arba lango aprėminimo viršutinė dalis – sandrikas. Herbinė kompozicija veikiausiai buvo paauksuota arba pasidabruota. Tai vienas įspūdingiausių Valdovų rūmų akmeninių architektūrinių elementų.

„Aukso vilnos“ ordinas buvo vienas populiariausių Europoje, įsteigtas 1429 m. Burgundijos hercogo Pilypo Gerojo (Philippe le Bon). Jo grandinę puošė avinėlio figūrėlė, narelius sudarė du sukabinti auksiniai skiltuvai, o tarp jų – emaliu ir auksu puošti „liepsnojantys titnagai“. Statute buvo numatyta, kad hercogas šiuo ordinu gali apdovanoti ypač kilnius, nepriekaištingo elgesio, Bažnyčiai ir tikėjimui nusipelniusius didikus. Ordino riterių skaičius buvo ribotas – iš pradžių 24, vėliau 31 asmuo. Nuo 1477 m. Habsburgai paveldėjo teisę apdovanoti „Aukso vilnos“ ordinu. Tuomet riterių skaičius buvo padidintas iki 52. Habsburgai šį apdovanojimą teikdavo stengdamiesi sau palankiai nuteikti kitų šalių valdovus, kunigaikščius. Juo buvo apdovanojami ir visi Habsburgų šeimos nariai.

Iš Lietuvos ir Lenkijos valdovų „Aukso vilnos“ ordiną buvo gavę Žygimantas Senasis (1518 m.; su šiuo ordinu ant krūtinės jis pavaizduotas 1527 m. medalyje) ir Žygimantas Augustas (1556 m.). Žygimantas Vaza „Aukso vilnos“ ordino riteriu tapo 1600 metais. Jam ir jo sūnui Vladislovui Vazai (1615 m.) šį apdovanojimą suteikė Ispanijos karalius Pilypas III (Felipe III). Vazos ypač mėgo šį ordiną, dažnai su juo buvo vaizduojami portretuose ir raižiniuose. Jau 1611 m. Vilniuje dirbęs medalių kūrėjas, graveris ir auksakalys Jonas Trilneris sukūrė Žygimanto Vazos ir jo žmonos Konstancijos Habsburgaitės medalį, kuriame valdovas pavaizduotas su šiuo ordinu. Pats Žygimantas Vaza planavo įsteigti Šv. Mykolo Arkangelo ordiną.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra: Tautavičius A. „Radiniai su Vazų herbu ir karūna“, in: Kultūros barai, 1991, Nr. 5, p. 67–69. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2011-09-19 Atnaujinta: 2011-09-25 11:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika