Odinis diržo krepšys

Diržo krepšys po restauravimo
Aktualu iki 2011-10-02

XIV a. pab.
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. (ataskaita rengiama), radinio Nr. O 1323; M 2427–2439; Ad 45; Kd 86; Md 281–283.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 1/564
Odos rūšies identifikavimą atliko Jurgita Kalėjienė
Medienos rūšies tyrimą atliko dr. Rūtilė Pukienė
Gemologinį tyrimą atliko 
Violeta Kisielienė, Mindaugas Čebatariūnas, tyrimų Nr. KT-14 (Lietuvos Prabavimo rūmai, brangakmenių tyrimo laboratorija)

Diržo krepšys – prie diržo kabinamas odinis arba tekstilinis dirbinys, skirtas kasdienės reikmės daiktams susidėti. Daugiausia diržo krepšių, kaip įkapės, žinoma iš Lietuvos senkapių, datuojamų XVI a., medžiagos. Paprastai diržo krepšiai randami tušti, arba apskritai aptinkami tik jų fragmentai. Valdovų rūmų eksponatas yra ne tik vienas seniausių Lietuvoje, bet ir vienintelis šiuo metu žinomas diržo krepšys su viduje išlikusiais daiktais ne iš kapo komplekso. Krepšio viduje buvo 6 vinys – 3 cilindro formos ir 3 apskritos formos dekoruotomis galvutėmis, sagtelė, sagtelės liežuvėlis, diržo galo apkalas, kriauninis ir įtveriamasis peiliai, 3 neaiškios paskirties geležiniai daiktai, strėlės (?) antgalis, 3 vario lydinio vielute perjuosti beržiniai pagaliukai (sagos?), smiltainio galąstuvas bei mažytis karoliukas iš karneolio. Pats diržo krepšys buvo pagamintas iš ožkos odos, puoštas dekoratyvia intarsija ir gražiai išsiuvinėtas.

Unikalus radinys su viduje esančiais daiktais rodo, kad Vilniaus Žemutinės pilies gyventojas, greičiausiai amatininkas, diržo krepšyje turėjo kasdien naudojamų įrankių, greičiausiai jam dirbti reikalingą inventorių.

Medžiagą parengė Arūnas Puškorius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Atnaujinta 2024-11-26 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2011-09-26 Atnaujinta: 2024-11-26 07:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika