Mėlyno stiklo taurė

Mėlyno stiklo taurė po restauravimo
Aktualu iki 2011-10-09

XVI a.
Steponavičienė D. Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinio vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio Nr. 671; Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių Nr. VR 02/7 Nr. 175, VR 02/7 Nr. 183 – 6 vnt., VR 02/7 Nr. 222 – 2 vnt.
Restauravo Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė
Stiklinę formą-laikiklį pagamino Danielius Ramelis

Valdovų rūmų pietinio korpuso buvusioje tualeto šachtoje aptikta tamsiai mėlynos spalvos skaidraus pūsto stiklo indo liekanų. Surasti 22 smulkūs fragmentai padėjo rekonstruoti statinaitės formos taurės ropelę. Visa ropelė neišliko, tačiau pagal sienelių linkimą visas taurės varpelio aukštis galėjo būti 14–16 cm, o taurės aukštis – daugiau kaip 20 cm. Taurės sienelės dekoruotos keliomis dvigubomis baltos spalvos taškučių eilėmis, plačiausioje pilvelio vietoje taurės ropelė puošta prilipdyta mėlynos spalvos stiklo dekoracija – šešialapės gėlytės žiedu. Panaši ornamentika dažnai pasitaiko Venecijos, Vokietijos, Čekijos XVI–XVII a. dirbtuvių gaminiuose. Taurė datuojama XVI a.

Taurei eksponuoti pagamintas kiek mažesnės ropelės formos melsvo stiklo laikiklis, ant kurio pritvirtintos autentiškos šukės. Taip atskleista daili viršutinė taurės indo dalis. Neturint duomenų apie kojelę, buvo keblu taurę priskirti kokiam nors konkrečiam žinomam tipui. Šio laikotarpio taurės buvo su įvairiausios formos pėdomis, žemomis ir aukštomis kojelėmis. Kartais varpelio formos pėdos buvo be kojelės. Kadangi neišliko apatinė indo dalis, eksponatas pastatytas ant metalinio trikojo stovelio, o forma su archeologinėmis šukėmis pakelta nuo pagrindo aukščiau, siekiant parodyti, kad indo apačia neišlikusi.

Stikliniai indai – vieni rečiausių iš archeologų aptinkamų radinių. Nuo XVI a. pradžios Valdovų rūmuose pradėtos kaupti turtingos meno, kultūros vertybių ir prabangos daiktų kolekcijos. Taigi neatsitiktinai atliekant rūmų teritorijos tyrinėjimus surinkta bene gausiausia Lietuvoje archeologinio stiklo kolekcija. Stikliniai dirbiniai, indai ir kita atributika iki cechų atsiradimo ir masinės gamybos pradžios ilgą laiką buvo prabangos prekės. Skaidrios, tapytos arba kitaip dekoruotos, itin plono, skaidraus, spalvoto, Venecijos arba kitų dirbtuvių stiklo taurės buvo ypač vertinamos. Rūmų teritorijoje galėjo būti ir Martyno Paleckio stiklo dirbtuvės gaminių. Šiai dirbtuvei 1547 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją įsikurti ir prekiauti Vilniuje. Privilegijoje buvo numatytas rūmų dvarui atitenkančių indų kiekis. Pažymėta, kad ši dirbtuvė kasmet į kunigaikščio Žygimanto Augusto Vilniaus sandėlius turi duoti po 200 didelių pūstinių stiklinių ir po 200 mažesnių stiklinių.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra: Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1955, p. 151–152; Bieliauskaitė-Mikolaitienė R., Striška G. „XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologinio stiklo taurės ir jų restauravimas“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, Vilnius, 2010, Nr. 13, p. 142–153.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2011-10-03 Atnaujinta: 2011-10-03 14:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika