Aktualu iki 2012-01-01

XV a. pab.–XVI a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio Nr. 800.
Restauravo Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė (Prano Gudyno restauravimo centras)

Vilniaus Žemutinėje pilyje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso išorėje, po XV a. mediniu grindiniu durpingame sluoksnyje aptikta daugiau kaip 30 smulkių stiklo šukių. Labiau išlikusių stiklo gaminių retai pasitaiko Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Išlikusi ir iš daugiau negu 30 stiklo šukių atkurta taurė buvo 12 cm pločio, su tiesiomis neaukštomis sienelėmis, dekoruotomis paauksuotu ornamentu ir emalio taškeliais, prie pilvelio sienelių per apskritimo skerspjūvį prilipdant mėlyno stiklo juostelę. Pilvelis prilipdytas prie grakščios iš skaidraus stiklo suformuotos kojelės. Kojelę puošia šiek tiek platesnis auksuotas stiklo žiedas. Taurės pėda platėjanti, varpelio formos, tamsiai mėlyno stiklo, suformuota iškiliomis reljefinėmis bangomis, taurės pėdos paviršius padengtas trūkinėjančio aukso dekoru. Panašios formos taurės Venecijoje gamintos apie 1500 metus.

Istoriniuose šaltiniuose stikliniai indai aprašomi retai, daugiausia dėmesio sulaukia indai iš aukso arba sidabro. Tačiau išlikusios žinutės leidžia teigti, kad didikai mėgo tapytas ir kitaip dekoruotas stiklines taures, jas naudodavo ypatingomis progomis. Stikliniai indai buvo saugomi specialiose rakinamose dėžėse (skryniose?). Istorinių šaltinių užuominos ne visada atskleidžia, kokie – stikliniai ar brangiųjų metalų – indai buvo naudojami ceremonijų metu. Netiesioginiai stalo indų apibūdinimai leidžia spėti, kad dalis taurių buvo stiklinės. Pavyzdžiui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos, Maskvos kunigaikštytės Elenos sutiktuvių Vilniuje ir vedybų aprašyme minima, kad vestuvių ceremonijos metu virš kunigaikštytės galvos buvo laikomas vyno indas, iš kurio po maldos buvo geriama, o vėliau indas sudaužomas.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Bieliauskaitė-Mikolaitienė R., Striška G. „XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologinio stiklo taurės ir jų restauravimas“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, Vilnius, 2010, Nr. 13, p. 142–153.
Ragauskas A. „XIV a.–XVI a. pradžios Vilniaus Žemutinė pilis istoriniuose šaltiniuose“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 66.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gotikinis koklis su Vilniaus žemės herbu

20231204

Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje surasta per 600 gotikinių plokštinių koklių, dekoruotų heraldiniais ženklais, biblinėmis ir mitologinėmis scenomis. Gausioje koklių kolekcijoje yra ir keletas, kuriuose vaizduojami raiteliai. 

Plačiau

Publikuota: 2011-12-26 Atnaujinta: 2011-12-23 15:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika