Knygos viršelis

Aktualu iki 2012-01-08

XVI a.
Veršiuko (?) oda
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 824.
Restauravo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso bokštelio – latrinos – šachtoje atliekant archeologinius tyrimus buvo rastas odinis knygos viršelis, puoštas figūriniu reljefu abiejose pusėse. Knyga nedidelio formato: aukštis – 13,3 cm, plotis – 7,3 cm, storis – 3 cm. Viršelio kraštai 0,5–1,3 cm užlenkti, nugarėlėje matyti virvių, kuriomis knyga buvusi susiūta, įspaudai. Viršelyje įspaustų paveikslų siužetas leidžia spėti, kad leidinys buvo liturginio pobūdžio: viršutinėje knygos viršelio pusėje stačiakampiame lauke neryškiai įspaustas spėjamas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų atvaizdas, įrėmintas į baliustras, viršuje sujungtas trikampe dvigubais apskritimais puošta arka. Apatiniame lauke kairiajame pakraštyje yra labai aiški raidė „C“ bei keletas neryškių įbrėžimų (jų nepavyko iššifruoti), viršutiniame – aštriu įrankiu neryškiai įbrėžtas romėniškas skaičius „XXXIV“. Gali būti, kad romėniški skaitmenys rodo knygos įrišimo datą – 1534 metus. Apatinėje leidinio viršelio pusėje stačiakampiame lauke pavaizduota spėjama Kristaus Laimintojo su pakelta dešine ranka užlenktais bevardžiu ir mažuoju pirštais, iki blauzdų įbridusio į purslais tyškantį vandenį, figūra. Kairiojoje rankoje – imperijos obuolys su romėnišku kryžiumi. Virš galvos – trikampis spinduliuojantis nimbas. Šonuose – tokios pat baliustros, sujungtos pusapvale arka, puošta lankeliais, trikampiais ir apskritimais. Viršelio pakraščiai puošti smulkiu 1,5 cm pločio pasikartojančiu geometriniu-augaliniu ornamentu, dabar vietomis – išnykusiu.

Iš rašytinių šaltinių (Johannes Marienwerder, „Das Leben der heiligen Dorothea“, in: Scriptores Rerum Prussicarum, Bd. 2, hrsg. von Th. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke, Leipzig, 1863) yra žinoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona kunigaikštienė Ona Marienverderyje (dab. Kvidzynas), 1400 m. lankydama šv. Daratos kapą iš Pomezanijos vyskupo per Joną Reimaną (Johann Reymann) buvo gavusi dvi knygas apie šv. Daratos gyvenimą.

1506 m. vykdamas į Vilnių Lydoje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Į valdovo vežamo turto sąrašą buvo įtrauktas mišiolas, įrištas į gelsvą aksomą su sidabriniais paauksuotais papuošimais ir apkaustais, 6 sidabru puoštos knygos, 12 knygų be sidabro papuošimų ir 19 kodeksų.

Žygimanto Augusto laikais Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo sukaupta didžiulė biblioteka – apie 4 tūkst. knygų. Ją 1571 m. gegužės 6 d. testamentu valdovas paskyrė Vilniaus jėzuitų kolegijai.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Piešinio autorė Alvyra Mizgirienė
Panaudota literatūra:
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 180–183, 186–187. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaza su lelijomis

20241209

 Valdovų rūmų vakarų korpuso aplinkoje aptikta vaza su karališkosiomis heraldinėmis lelijomis, pagaminta 1926–1927 metais Rudolfo Šrioterio (Rudolf Schrötter, 1887–1959) stiklo dirbtuvėje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-01-02 Atnaujinta: 2011-12-30 12:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika