Knygos viršelis

Aktualu iki 2012-01-08

XVI a.
Veršiuko (?) oda
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 824.
Restauravo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso bokštelio – latrinos – šachtoje atliekant archeologinius tyrimus buvo rastas odinis knygos viršelis, puoštas figūriniu reljefu abiejose pusėse. Knyga nedidelio formato: aukštis – 13,3 cm, plotis – 7,3 cm, storis – 3 cm. Viršelio kraštai 0,5–1,3 cm užlenkti, nugarėlėje matyti virvių, kuriomis knyga buvusi susiūta, įspaudai. Viršelyje įspaustų paveikslų siužetas leidžia spėti, kad leidinys buvo liturginio pobūdžio: viršutinėje knygos viršelio pusėje stačiakampiame lauke neryškiai įspaustas spėjamas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ant rankų atvaizdas, įrėmintas į baliustras, viršuje sujungtas trikampe dvigubais apskritimais puošta arka. Apatiniame lauke kairiajame pakraštyje yra labai aiški raidė „C“ bei keletas neryškių įbrėžimų (jų nepavyko iššifruoti), viršutiniame – aštriu įrankiu neryškiai įbrėžtas romėniškas skaičius „XXXIV“. Gali būti, kad romėniški skaitmenys rodo knygos įrišimo datą – 1534 metus. Apatinėje leidinio viršelio pusėje stačiakampiame lauke pavaizduota spėjama Kristaus Laimintojo su pakelta dešine ranka užlenktais bevardžiu ir mažuoju pirštais, iki blauzdų įbridusio į purslais tyškantį vandenį, figūra. Kairiojoje rankoje – imperijos obuolys su romėnišku kryžiumi. Virš galvos – trikampis spinduliuojantis nimbas. Šonuose – tokios pat baliustros, sujungtos pusapvale arka, puošta lankeliais, trikampiais ir apskritimais. Viršelio pakraščiai puošti smulkiu 1,5 cm pločio pasikartojančiu geometriniu-augaliniu ornamentu, dabar vietomis – išnykusiu.

Iš rašytinių šaltinių (Johannes Marienwerder, „Das Leben der heiligen Dorothea“, in: Scriptores Rerum Prussicarum, Bd. 2, hrsg. von Th. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke, Leipzig, 1863) yra žinoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmona kunigaikštienė Ona Marienverderyje (dab. Kvidzynas), 1400 m. lankydama šv. Daratos kapą iš Pomezanijos vyskupo per Joną Reimaną (Johann Reymann) buvo gavusi dvi knygas apie šv. Daratos gyvenimą.

1506 m. vykdamas į Vilnių Lydoje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Į valdovo vežamo turto sąrašą buvo įtrauktas mišiolas, įrištas į gelsvą aksomą su sidabriniais paauksuotais papuošimais ir apkaustais, 6 sidabru puoštos knygos, 12 knygų be sidabro papuošimų ir 19 kodeksų.

Žygimanto Augusto laikais Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo sukaupta didžiulė biblioteka – apie 4 tūkst. knygų. Ją 1571 m. gegužės 6 d. testamentu valdovas paskyrė Vilniaus jėzuitų kolegijai.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Piešinio autorė Alvyra Mizgirienė
Panaudota literatūra:
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 180–183, 186–187. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-01-02 Atnaujinta: 2011-12-30 12:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika