XIV a. II p.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, Vilnius, 2003, radinio inv. Nr. Md75.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 44/269 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“), medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė
Žemutinės pilies teritorijoje, Valdovų rūmų prieigose, rasti keli beveik visiškai išlikę XIV–XV a. ratai ir daug jų dalių. Tai neabejotinai liudija apie medines ratines transporto priemones.
Šis ratas yra geriausiai išlikęs iš aptiktųjų. Rato skersmuo 95 cm. Jį sudaro 6 cm storio guobos (skirpsto arba vinkšnos) lankas, 8 ąžuoliniai stipinai ir beržinė stebulė. Viskas sujungta nekaustant geležimi. Skirtingų medienos rūšių naudojimas ratui gaminti rodo, kad to laikotarpio meistrai buvo puikiai įvaldę medienos apdirbimo techniką ir gerai išmanė įvairių medžių rūšių savybes: guobos – lankstumą, ąžuolo – tvirtumą, o beržo – kietumą.
Remiantis vien ratu, negalime spręsti apie transporto priemonės dydį ir konstrukciją. Archeologai aptiko ir daugiau įvairių ratų ir jų dalių. Jie skyrėsi savo dydžiu. Tad galima manyti, jog vežimai arba kitos ratinės transporto priemonės buvo įvairaus dydžio ir paskirties.
Lietuvoje, kaip ir visoje to meto Europoje, daugiausia buvo naudojami darbiniai vežimai. Vakarų Europos ikonografinėje medžiagoje aptinkama ir dviračių, ir keturračių. Jais vežtas derlius, prekės, karo metu – amunicija, kita svarbi įranga ir maistas. Priešui puolant buvo galima pasislėpti už greta sustumtų vežimų. Ratai Viduramžiais taip pat buvo naudojami ir ratiniams arklams gaminti. Jais buvo ariama žemė.
Medžiagą parengė Arūnas Puškorius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.
http://classes.bnf.fr/ema/grands/ca001.htm.
http://larsdatter.com/wagons.htm.
