XVI a. I p.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinio inv. Nr. 827, 829, 1072, 1081, 1126.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 49/299 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Odos paviršiaus morfologinius tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė
Audinio pluošto analizę atliko Arūnas Puškorius
1996 m. archeologai aptiko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso latriną (tualetą), o joje – daugybę avalynės detalių ir jų fragmentų. Vienas įdomesnių šio komplekso radinių – auliukinis su praplatinta noselės dalimi. Tokio modelio avalynė Vakarų Europoje buvo madinga XVI a. I p. ir atspindėjo itališko renesansinio kostiumo tendencijas. Šiuo laikotarpiu į madą atėjo patogūs, erdvūs, judesių nevaržantys drabužiai ir apavas. Puikus to pavyzdys – plati, pėdos formą atitinkanti avalynė, vadinta „lokio letena“, „karvės snukiu“ arba „anties snapu“.
Archeologų rastas plačianosis auliukinis yra 30 avalynės dydžio, pasiūtas iš kelių rūšių odos: batviršis – iš minkštesnės ožkos odos, o apačios detalės – iš tvirtesnės galvijų odos. Sprendžiant iš siūlėje aptikto šilkinio audinio fragmento, auliukinis arba buvo aptrauktas šilku, arba turėjo šilkinį pamušalą. Remiantis jo konstrukcijos analize ir kitais šio komplekso radiniais bei analogijomis, auliukinis greičiausiai turėjo kamščiamedžio platformą, buvo užsegamas odiniais dirželiais su sagtelėmis. Brangios nevietinės kilmės medžiagos, tokios kaip šilkas ir kamščiamedis, leidžia manyti, kad ši avalynė priklausė aukštą socialinį statusą turinčiam asmeniui.
Yra išlikęs labai panašaus modelio apavas, šiuo metu eksponuojamas Vavelio karališkojoje pilyje. Juo Žygimantas Augustas avėjo 1530 m. karūnavimo ceremonijos metu. Ši jaunojo karaliaus iškilmėms skirta avalynė yra aptraukta avietinės spalvos aksomu, su kamščiamedžio platforma. Ir Žygimantas Senasis portretuose vaizduojamas dėvintis plačianosę avalynę. Neabejotinai šios mados paplitimui Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo įtakos Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforcos atvykimas iš renesansinės Italijos – jos atsivežti apdarai, siuvėjai ir kiti amatininkai. Vis dėlto madingi vakarietiški kostiumo atributai, tokie kaip plačianosis apavas, paplito tik tarp didikų arba iš Vakarų Europos atvykusių miestiečių. Lietuvoje plačianosės avalynės liekanų archeologai yra aptikę tik Vilniuje ir Klaipėdoje.
Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografai Arūnas Puškorius (prieš restauravimą), Vytautas Abramauskas (po restauravimo)
Panaudota literatūra:
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, in: Lietuvos pilys, t. 1, 2005, p. 56–67.
http://www.ruinyizamki.pl/krolowie/zyg%20august.html.
