Gobelenas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto jungtiniu herbu

Aktualu iki 2012-03-25

XVI a. vid. (1544–1548)
Antverpenas (?), Flandrija
Nežinomas kartonų autorius
Vilna, šilkas, gobeleninė technika, 240 x 158 cm
Inv. Nr. VR-429

Įsigytas Etienne de Baecque organizuotame aukcione „Drouot-Richelieu“ aukcionų namuose Paryžiuje (Prancūzija) 2009 m. balandžio 8 d.

Gobeleno fone vaizduojama gausybės augalų kompozicija. Ją papildo grotesko elementai, liūtų galvos, karių figūros. Centre – išaustas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) jungtinis herbas, kurį vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūna. Jungtinis herbas susideda iš šešių laukų. Centriniame lauke pavaizduotas Žygimanto Augusto motinos – Bonos Sforcos (1518–1557) herbas (Žaltys, ryjantis vaiką). Pirmajame lauke išaustas Lenkijos Erelis – Žygimanto Augusto tėvo Žygimanto Senojo (1506–1548) herbas su Žygimanto Augusto inicialais S A (Sigismundus Augustus). Antrame lauke vaizduojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis, o apačioje trys laukai, kuriuose pavaizduoti Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusių žemių herbai – Kijevo (Mykolas Arkangelas), Voluinės (Kryžius) ir Smolensko (keturpėsčias Lokys).

Tai vienintelis žinomas toks gobelenas, tačiau akivaizdu, kad jų turėjo būti daugiau. Pavyzdžiai, saugomi Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje, rodo, kad herbinius gobelenus Žygimantas Augustas užsakydavo serijomis. Gobelenai, nors neretai būdavo pervežami iš vienos rezidencijos į kitą, dažniausiai būdavo užsakomi konkrečiai patalpai. Šį gobeleną Žygimantas Augustas užsakė būdamas Lietuvos didysis kunigaikštis apie 1544–1548 m. Šiuo laikotarpiu valdovas rezidavo Vilniuje, tad įtikinamiausia, kad gobelenas buvo užsakytas Vilniaus rūmams.

Gobelenas 2009 m. buvo įsigytas Paryžiuje, tačiau kokiu būdu jis pateko į Prancūziją, nėra aišku. Galimas daiktas, kad audinį kartu su kitu turtu į užsienį išvežė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza (1648–1668). Atsisakęs sosto, jis išvyko gyventi į Prancūziją. Po Jono Kazimiero Vazos mirties 1673 m. didesnė turto dalis buvo parduota aukcione. Iš išlikusio turto inventoriaus žinoma, kad parduota apie 1 000 daiktų, tarp kurių buvo ir gobelenų.

Gobelenas eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Antanas Lukšėnas
Panaudota literatūra:
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.
Wyprzedaż mienia po Janie Kazimierzu w roku 1673 / 
Vente du mobilier de Jean-Casimir en 1673, opr. R. Szmytki, Warszawa, 1995.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2012-03-19 Atnaujinta: 2012-03-22 16:05
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika