Įmoviniai arbaleto strėlių antgaliai

Aktualu iki 2012-03-18

XIV a. pab.
Geležis
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. M 1470 (antgalio ilgis 70 mm, galvutės dydis 12 mm, skerspjūvis 11 x 13 mm, įmovos skerspjūvis 13 mm); M 1471 (antgalio ilgis 72 mm, galvutės dydis 18 mm, skerspjūvis 11 x 13 mm, įmovos skerspjūvis 13 mm).
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 215/1651; 216/1652 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Antgaliai rasti 2002 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso išorę. Lyginant istorinius šaltinius ir archeologinę medžiagą, nustatyta, kad strėlės su tokiais antgaliais buvo paleistos iš Genujos šaulių arbaletų kryžiuočiams puolant Vilniaus pilis 1394 m. ir kad arbaletininkai apšaudė Žemutinę pilį iš dabartinės Pilies gatvės pradžios.

Buvo priversti nuo kalno pasitraukti ir strėlėmis apšaudomi Kreivosios pilies gynėjai. Apie tai rašoma Vygando Marburgiečio kronikoje:

„Šeštadienį apgulė pilį. Kai kurie prancūzai prijojo artyn su šarvuotais žirgais. Kai kuriuos iš jų pervėrė strėlės, kaip ir kai kuriuos mūsiškių žirgus, ir jie perlekia per vandenį.

Ir [stabmeldžiai] su krikščionimis vieni kitus puola šaudydami strėlėmis ir kovoja ilgą laiką. Paskui [krikščionių] kariuomenė persikėlė per Vilnios upę ir apsistojo už pilies. O [stabmeldžiai] išeina ir senosios pilies vietoje, ant kalno, vyriškai puola krikščionis, kol magistro įsakymu Genewelio šauliai aršioje kovoje vyras prieš vyrą privertė juos trauktis nuo kalno į pilį, kai kuriuos nukovę, [ir] jie daugiau nesiryžo leistis [iš pilies] žemyn.

Tada šauliai užima kalną priešais priešininkus; paskui pastatomos priedangos, bombardos ir t. t., iš kurių tankiai apšaudo pilį. Buvo taip pat visokių susirėmimų, kuriuose lietuviai būdavo sužeidžiami ar paimami nelaisvėn. Vienas iš krikščionių liko [negyvas] Vilniuje; kaltė dėl jo primetama lenkų algininkams, kurie dažnai užpuldavo [krikščionių] arkliaganius, pagrobdavo ir užmušdavo. Užtat magistras, pasitaręs su saviškiais, pasiuntė maršalo vėliavą su daugeliu [vyrų]. Nepaisant to, daugelis atidavė gyvybes kaip paprastai tokiais atvejais.

Šauliai pasitarę išeina iš už priedangų, kad nuvarytų pastaruosius.“

Genujos arbaletininkai Kresi mūšyje (apačioje kairėje), miniatiūra iš Žano Fruasaro (Jean Froissart) kronikos, XV a., Prancūzijos nacionalinė biblioteka: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/2/24/Battle_of_crecy_froissart.jpg

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2002.
Rackevičius G. „Šauliai iš Genujos prie Vilniaus pilies 1394 m.“, in: Lietuvos archeologija, t. 33, Vilnius, 2008, p. 137–152.
Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika, vertė R. Jasas, Vilnius, 1999, p. 211. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Liejimo formelė iš lavos

20240422

Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.

Plačiau

Publikuota: 2012-03-12 Atnaujinta: 2012-03-08 16:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika