Aktualu iki 2012-04-15

XIV a. pab.–XV a. pr.
E. Ožalas. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 1293.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 182/1618 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Kardokšnis aptiktas tyrinėjant plotą į rytus nuo Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje esančio mažojo aptvaro, viename iš gaisro sluoksnių, datuotinų XIV a. pabaiga. Ginklas rastas su nulūžusia rankena. Jos dalis ne visa išlikusi. Ginklo geležtė – 323 mm ilgio, 31 mm pločio, ties smaigaliu siaurėjanti iš viršaus ir iš apačios. Susiaurėjimo ilgis – 51 mm. Gale, ties rankena, iš abiejų jos pusių pritvirtinta vadinamoji geležtės atrama. Atramos plotis – 11 mm, storis – 18 mm, o plotis sutampa su geležtės pločiu, rankenos link keletą milimetrų susiaurėja. Iškart už jos rankenoje įkaltas „T“ formos skersinukas. Jis apačioje susiaurėja. Be papildomos apsauginės funkcijos, skersinukas, kaip ir kniedės, padeda prie rankenos pritvirtinti ginklo kriaunas. Kardokšnių skersinukų forma gali gerokai skirtis, tačiau funkcija išlieka viena – papildomai apsaugoti nuo sužalojimo ranką priešininko ginklui slystant geležtės plokštuma.

Šio tipo ginklai, savo forma labai panašūs į buityje naudojamus peilius, buvo gana plačiai naudojami Vidurio Europoje. Manoma, kad jie išsivystė iš paprastų darbo peilių, pamažu juos imant naudoti savigynoje. Dėl šios priežasties jie buvo ilginami, tvirtinamas vienpusis skersinukas. Tikriausiai tokio gana paprastos konstrukcijos ginklo atsiradimą nulėmė tai, kad kai kuriuose Europos regionuose buvo draudžiama valstiečiams nešiotis kalavijus. Plebėjišką šio ginklo kilmę liudija ir vokiški jo pavadinimai (Bauernwehr, Hauswerh), reiškiantys valstiečio, arba kitaip – namų ginklą. Tarp valstiečių ir miestiečių populiarus peilis, naudotas tiek atliekant ūkio darbus, tiek savigynoje, laikui bėgant paplinta tarp miestų milicijos ir karių bei vis dažniau naudojamas mūšių laukuose.

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lazutka S., Gudavičius E. „Kardas“, in: Lietuvos istorijos metraštis. 1982 metai, Vilnius, 1983.
Müller H., Kölling H. Europäische Hieb- und Stichwaffen. Aus der Sammlung des Museums für Deutsche Geschichte, Berlin, 1981.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2012-04-09 Atnaujinta: 2012-04-16 08:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika