XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2007 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinių inv. Nr. M 826–853.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 374/4807–401/4834 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų šarvų plokštelių komplektą sudaro 28 detalės. Plokštelių ilgis svyruoja nuo 68 iki 90 mm, plotis – nuo 83 iki 40 mm, storis – 1 mm.
Panašių plokštelių aptinkama rytų slavų žemėse, patekusiose į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį ir esančiose kaimynystėje. Be to, ikonografiniai duomenys rodo, kad šio tipo šarvai XIV a. antroje pusėje buvo gana populiarūs ir Vakarų Europoje. Plokštelių viršutinis kraštas būdavo prisiuvamas, o centrinė (išgaubta) dalis kniedijama prie odos – taip pagaminami gana tvirti ir judesių nevaržantys šarvai.
Toks šio tipo šarvų plokštelių kiekis aptinkamas gana retai, jų daugiau negu Vilniuje rasta tik Pskove ir Naugarde. Reikia pastebėti, kad dvi iš šių Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų plokštelių turi pritvirtintas sagteles. Tai pirmas toks atvejis tarp iki šiol rastų šio tipo žvyninių šarvų plokštelių. Kai kurios šarvų plokštelės turi tiesioginių analogų rytų slavų žemėse, todėl gali būti, kad šio tipo šarvų Vilniaus pilyse galėjo atsirasti dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansijos į rusiškąsias žemes. Atrodo, kad kai kurie Vilniuje aptiktų žvyninių šarvų potipiai buvo žinomi ir Vakarų Europoje, nes apie šio tipo šarvų egzistavimą į vakarus nuo Lietuvos liudija pakankamai gausi ikonografinė medžiaga.
Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Blair C. European armour. Circa 1066 to circa 1700, London, 1958.
Bugys P. „Žvyninių šarvų plokštelės Vilniaus pilių teritorijoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 37, Vilnius, 2011.
Кирпичников А. Н. Военное дело на Руси в XIII–XV вв., Ленинград, 1976.
