Žvyninių šarvų plokštelės

Žvyninių šarvų plokštelės
Aktualu iki 2012-04-22

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2007 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinių inv. Nr. M 826–853.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 374/4807–401/4834 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų šarvų plokštelių komplektą sudaro 28 detalės. Plokštelių ilgis svyruoja nuo 68 iki 90 mm, plotis – nuo 83 iki 40 mm, storis – 1 mm.

Panašių plokštelių aptinkama rytų slavų žemėse, patekusiose į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį ir esančiose kaimynystėje. Be to, ikonografiniai duomenys rodo, kad šio tipo šarvai XIV a. antroje pusėje buvo gana populiarūs ir Vakarų Europoje. Plokštelių viršutinis kraštas būdavo prisiuvamas, o centrinė (išgaubta) dalis kniedijama prie odos – taip pagaminami gana tvirti ir judesių nevaržantys šarvai.

Toks šio tipo šarvų plokštelių kiekis aptinkamas gana retai, jų daugiau negu Vilniuje rasta tik Pskove ir Naugarde. Reikia pastebėti, kad dvi iš šių Žemutinės pilies teritorijoje aptiktų plokštelių turi pritvirtintas sagteles. Tai pirmas toks atvejis tarp iki šiol rastų šio tipo žvyninių šarvų plokštelių. Kai kurios šarvų plokštelės turi tiesioginių analogų rytų slavų žemėse, todėl gali būti, kad šio tipo šarvų Vilniaus pilyse galėjo atsirasti dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansijos į rusiškąsias žemes. Atrodo, kad kai kurie Vilniuje aptiktų žvyninių šarvų potipiai buvo žinomi ir Vakarų Europoje, nes apie šio tipo šarvų egzistavimą į vakarus nuo Lietuvos liudija pakankamai gausi ikonografinė medžiaga.

Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Blair C. European armour. Circa 1066 to circa 1700, London, 1958.
Bugys P. „Žvyninių šarvų plokštelės Vilniaus pilių teritorijoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 37, Vilnius, 2011.
Кирпичников А. Н. Военное дело на Руси в XIII–XV вв., Ленинград, 1976.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-04-16 Atnaujinta: 2012-04-16 08:40
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika