Aktualu iki 2012-05-20

XVI a. pab.–XVII a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso archeologinių tyrimų 2004 m. ataskaita, radinio Nr. Kt 6.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Lietuvos pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Tekstilę tyrė ir pluoštinę sudėtį nustatė Laima Grabauskaitė (Prano Gudyno restauravimo centras)

Tyrinėdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinį korpusą, archeologai aptiko šilkinių bei vilnonių audinių fragmentų. Vienas iš jų – damastas. Damasto pavadinimas kilęs nuo Sirijos sostinės – Damasko. Tai prabangus, dažniausiai vienspalvis audinys su įaustu tekstilės ornamentu, gamintas iš šilko, vilnos, medvilnės.

Valdovų rūmų teritorijoje rastas damasto fragmentas – puikiais augaliniais raštais ornamentuoto drabužio (?) detalė. Ji yra 40 cm ilgio bei 5,7 cm (kraštuose) ir 7,4 cm (centre) pločio. Visi audinio krašteliai užlenkti. Ornamentas iškilus, matinis, fonas – blizgus. Audinys – gelsvos spalvos šilkas. Istoriniuose šaltiniuose minimas įvairių spalvų, taip pat dryžuotas, gėlėtas, aukso siūlais ataustas damastas.

Nuo XV a. damastas minimas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaruose, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro bei Žygimanto Augusto sąskaitose, taip pat 1495 m. sudarytame Aleksandro žmonos – Maskvos kunigaikštytės Elenos ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės kraičiuose, o nuo XVI a. ir bajorų inventorių knygose.

Iš damasto siūta tiek buitinė tekstilė (patiesalai, pagalvėlės, baldakimai virš lovų, užuolaidos, sienų ir baldų apmušalai, apdangalai), tiek drabužiai. Damasto drabužiais vilkėjo valdovai (juos ypač mėgo Žygimantas Senasis) ir jų aplinkos žmonės, dvariškiai, didikai, bajorai. XVI a., Žygimanto Augusto valdymo metu, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus aptarnaujančiam personalui taip pat buvo skiriama ir damasto: tiek kaip užmokesčio dalis (vargonininkui, arfininkui, akmentašiui, patrankininkui, sargybiniui), tiek drabužiams siūti (liokajams, kambariniams).

Iš kur gabentas damastas? 1495 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos kraityje minimas iš Bursos (dab. Turkija), Jezdo (dab. Iranas), Egipto, Samarkando (dab. Uzbekistanas), Šemachos (dab. Azerbaidžanas), Sirijos, Amasijos (dab. Turkija), Kafos (dab. Etiopija, Šiaurės Afrika), Trabzono (dab. Turkija) atvežtas damastas, o XVI a. Kotrynos Jogailaitės kraityje – turkiškas. Žygimantas Augustas siūdinosi drabužius iš Venecijos damasto.

XVII a. pradžios Gardino muitinės knygose minimi pirkliai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iš Gniezno ir Torunės gabenę ir damasto. Ten audinių pirkdavo mugių metu. Tekstilės būdavo atgabenama iš Vokietijos, Čekijos, Silezijos, pačios Lenkijos ir kt. kraštų. Dar ir XVII a. damastas buvo brangus audinys, jo būdavo įvežamas ribotas kiekis.

XVI a. damastas iš Italijos: http://realmofvenus.renaissanceitaly.net/workbox/tex16-17.jpg.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005.
Kiaupienė J. „Mada – pirklio nauda. Audinių, galanterijos ir plataus vartojimo buities prekių importas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę XVII a. pradžioje“, in: Menotyra, 2003, Nr. 2 (31).
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), parengė D. Antanavičius, R. Petrauskas, Vilnius, 2007.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548). 1544 XI 15–1546 XI 15, kn. 1, parengė D. Antanavičius, Vilnius, 2009.
Matušakaitė M. Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje, Vilnius, 2003.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 236, pav. 381.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 336.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2012-05-14 Atnaujinta: 2012-05-11 14:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika