Augsburgas
Nežinomas autorius
XVI a. pabaiga
Įvairi mediena, vario lydinys, švinas, intarsija, profiliavimas, liejimas, 47 x 42 x 33 cm
Inv. Nr. VR-263
Restauravo Robertas Švelnikas (Prano Gudyno restauravimo centras), rest. paso Nr. 31/1150
Kabinetą 2007 m. lapkričio 20 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus iš Enrichetta Trois (Venecija). 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Kabinetas – nedidelis spintelę primenantis baldas su keleriomis arba vieneriomis rakinamomis durelėmis priekyje. Jo viduje būna daug nedidelių stalčiukų, durelių arba paslėptų ertmių.
Kabinetai dažniausiai būdavo lengvai transportuojami baldai, skirti smulkiems daiktams (dokumentams, laiškams, papuošalams, monetoms, egzotiškiems daiktams iš tolimų kraštų) laikyti. Neretai atlenktos baldo durelės naudotos kaip rašymo stalas. Egzistuoja įvairių tipų kabinetų – jie skiriasi savo paskirtimi (pavyzdžiui, kabinetai monetoms, mineralams laikyti) ir sukūrimo vieta, tačiau jų išorė būdavo labai puošni. Šiam tikslui naudotos prabangios medžiagos (juodmedis, dramblio kaulas, sidabras, gintaras), būdavo pasitelkiama pietra dura technika, kai derinant skirtingus akmenis sukuriama mozaika. Visa tai turėjo rodyti baldą turinčio žmogaus statusą, finansines galimybes, įtaką.
Kabinetų kilmė siejama su XVI a. atsirandančiu ispanišku baldu vargueño. Jo puošni drožyba atspindi arabų bei maurų meno įtaką. Ilgainiui kabinetai išplito po visą Europą. XVI–XVII a. pagrindiniai kabinetų gaminimo centrai buvo Augsburgas, Insbrukas, Antverpenas, Florencija ir Paryžius.
Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje esančio gausiai intarsijos technika dekoruoto kabineto tiek išorė, tiek vidus papuoštas miestų vaizdais, architektūros elementais, augaliniais ornamentais bei žmonių ir paukščių figūromis. Dažnai tokius vaizdus kurti įkvėpdavo Lorenco Štėrio (Lorenz Stöer) medžio raižiniai, 1567 m. paskelbti veikale „Geometria et Perspectiva“. Įvairios medienos derinimas būdingas Pietų Vokietijoje, Vakarų Austrijoje gamintiems baldams. Augsburgas buvo vienas iš centrų, kuriame XVI–XVII a. klestėjo tokių kabinetų gamyba. Atvėrus eksponato dureles, matyti keturi nedideli stalčiukai ir dvejos durelės su kriauklių formos rankenėlėmis. Tiek stalčiukų priekinės dalys, tiek ir durelių išorė dekoruota, kraštų apvadai sukurti derinant šviesios ir tamsios medienos plokšteles. Kabineto viršutinė dalis atidaroma į viršų, su išlikusia spyna.
Kabinetas eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) vykstančioje parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Bulanda-Lenczowska S. Sepety z wieku XVI i XVII, Warszawa, 1986.
Möbel für die Kunstkammern Europas. Kabinettschränke und Prunkkassetten, Hrsg. G. Laue, München, 2008.
Zbiory Wawelskie. Zakupy, depozyty, dary 2000–2006. Katalog wystawy lipiec – październik 2007, Kraków, 2007.
Eksponatas publikuotas:
Avižinis D. „2007 m. atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytos verybės“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 12, sudarytoja D. Mukienė, Vilnius, 2009, p. 441.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 402–403.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 171.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers Dalius Avižinis, Vydas Dolinskas, Ėrika Striškienė, Vilnius, 2010, p. 171.
