Knyga „L’architecture militaire, ou la Fortification nouvelle <...>“

Aktualu iki 2023-02-26
Adomas Freitagas (Adam Freytag, 1608–1650)
„L’architecture militaire, ou la Fortification nouvelle, augmentée et enrichie de forteresses régulières, irrégulières et de dehors, le tout à la pratique moderne, par Adam Fritach mathematician“ (liet. „Karinė architektūra, arba reguliariųjų ir nereguliariųjų tvirtovių išorinė, naujoviška, padidinta ir praturtinta fortifikacija; visa tai ir šiuolaikinė praktika, išdėstyta matematiko Adomo Freitago“)
Leidenas, 1635 m.
Popierius, oda, spauda, įrišimas; 30 x 20,5 x 3 cm
Inv. Nr. VR-1111.
2019 m. įsigyta iš UAB Dailės galerijos „Klasika“
 
Knygos autorius yra Adomas Freitagas (Adam Freytag, 1608, Torunė – 1650, Kėdainiai). Tai europinio lygio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, gydytojas, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras. Evangelikas liuteronas, palaidotas Kėdainių liuteronų bažnyčioje. 1629–1632 m. Leideno universitete (Nyderlandai) studijavo mediciną. Leidene susipažino su studentu kunigaikščiu Jonušu Radvila (1612–1655) iš Radvilų giminės Biržų atšakos. Biržų kunigaikščių Radvilų pakviestas, A. Freitagas Radvilų dvare Kėdainiuose iki mirties dirbo gydytoju. Taip pat buvo Radvilų dvaro architektas Vilniuje, Biržuose, Kėdainiuose. Buvo bene garsiausias XVII a. Kėdainių miestietis. 1640–1650 m. Kėdainių gimnazijoje dėstė matematiką ir karo meną. Biržų pilį pertvarkė į modernią olandiško tipo tvirtovę. Sumodernino Biržų miesto gynybinius įtvirtinimus: priešais Pilies vartus, už tilto ir miesto pakraščiuose pagal jo projektą įrengti keturi redutai.
 
1631 m. išleista svarbiausia Adomo Freitago knyga „Architectura militaris nova et aucta oder neue vermehrte Fortification“ (liet. „Naujoji ir išplėstinė karinė architektūra“). Knygos antraštės pradžia parašyta lotyniškai, bet knyga išleista vokiečių kalba. Leidinys publikuotas Leidene, kur A. Freitagas tuo metu studijavo. Knyga sulaukė aštuonių leidimų, jos poreikis XVII a. Europoje buvo didžiulis. Knyga išversta į prancūzų, lotynų, anglų, ispanų ir olandų kalbas. Tad ji išleista šešiomis kalbomis. Keista, bet leidinys lenkiškai taip ir nepasirodė. Knygą buvo galima aptikti daugelyje Lietuvos didikų bibliotekų. 
 
Pristatoma knyga – tai 1631 m. leidinio 1635 m. vertimas į prancūzų kalbą, taip pat išleistas Leidene, Elzevyrų (Elsevier) spaustuvėje. XVII a. pirmoje pusėje Nyderlandai buvo vienas iš svarbiausių Europos kultūros centrų. Čia ypač suklestėjo knygų leidyba. Šioje srityje itin nusipelnė olandų knygų leidėjai Elzevyrai. Jų spaustuvės, leidyklos ir knygynai 1583–1712 m. veikė Leidene, Hagoje, Amsterdame ir Utrechte, o knygynų būta ir už Nyderlandų ribų. Ypač dažnai Elzevyrai leisdavo Leideno universiteto dėstytojų ir studentų darbus (daugiau nei 3 tūkst.). Šių leidėjų knygos pasižymėjo aukšto lygio turiniu ir forma. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra 394 Elzevyrų knygos. Didelė jų dalis pateko iš Vilniaus akademijos ir Lietuvos vienuolynų bibliotekų. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turi 231 knygą (daugiausia geografijos, istorijos, grožinės literatūros), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – 230 elzevyrų. 
 
Pirmoji pristatomos knygos dalis dedikuota Vladislovui Vazai (gimė 1595–1648, valdė 1632–1648), „iš Dievo Malonės Lenkijos karaliui, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Livonijos didžiajam kunigaikščiui <...>“. Antroji leidinio dalis skirta Torunės miesto magistratui. Trečioji – Gdansko miesto magistratui. Knyga prancūzų kalba sulaukė trijų leidimų: 1635, 1640, 1669 metais.
 
Knygoje A. Freitagas nagrinėjo tvirtovių ir pilių statybos būdus, įtvirtinimų temą. Šiame leidinyje pateikiamos susistemintos olandiškosios fortifikacijos mokyklos žinios. Išleista knyga rodo, kad A. Freitagas puikiai išmanė olandiško tipo tvirtoves. Čia jis pirmą kartą specializuotoje literatūroje suformulavo šio tipo fortifikacijų statybos taisykles. Knygoje apibendrino karo praktiką su to meto tvirtovių statybos teorinėmis žiniomis. A. Freitagas domėjosi miestų planavimu, knygoje pateikė pentagono (penkiakampio) plano miesto su bastionais, aikšte centre ir iš jos spinduliais išeinančiomis 10 gatvių projektą. 
 
Šios knygos tituliniame lape aplink pavadinimą yra daug puošybos elementų – karys, dvi moterys iš šonų, simbolizuojančios architektūros kūrimą ir mokslą. Apačioje, šonuose, vaizduojami sudėti statybos ir projektavimo įrankiai, o centre – sudėtingai fortifikuotos vietovės planas. Knygoje gausu piešinių – bastionų, bokštų, statybos įrankių, įvairių įrenginių, taip pat pateikta fortifikacijos mokslo lentelių. 
 
Šios knygos 1631 m. leidimai saugomi ir Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. 
 
Medžiagą parengė Eimantas Gudas 

Naudota literatūra
Herbst S. „Adam Freytag“, in: Polski słownik biograficzny, t. 7, Kraków, 1948–1958, s. 135–136.
Misiūnienė J. „Elzevyrų leidiniai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“, in: Knygotyra, 2006, Nr. 46, p. 101–117.
Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai. Katalogas, sud. V. Račius, Vilnius, 1994.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2023-02-20 13:14 Atnaujinta: 2023-02-16 10:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika