Naktinis puodas

Aktualu iki 2012-07-29

XVI a. pab.–XVII a. I p.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 14.
Konservavo Aušra Lukaitytė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2005 metais vykdant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vakariniame korpuse, buvo atkasti ir išvalyti S ir X rūsiai. Rūsių radiniai leido spėti, kad XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmoje pusėje šios patalpos buvo naudojamos kaip latrinos. Europos viduramžių pilyse tualetas (lot. latrīna) dažnai būdavo įrengiamas šalia miegamojo, prie išorinės sienos primūrijant bokštelį. Jo viduje būdavo įrengiama sėdynė su atvira kiauryme. To paties laikotarpio, t. y. XIV–XV a. pradžios valdovų pilyje Vilniuje sudėtingesnės kanalizacinės sistemos nerasta. Tačiau XV a. antroje pusėje–XVI a. padėtis iš esmės pasikeitė: čia buvo įrengta pakankamai tiems laikams civilizuota kanalizacinė sistema – rūmų išorėje išmūryti keturkampiai bokšteliai arba šachtos storoje sienoje, kurių dugnas įleistas giliai į žemę. Į tą dugną iš didelio aukščio ir krisdavo gamtiniai nešvarumai. Bokštų dugnas siekė gruntinius vandenis, kurie tekėdami plaudavo nešvarumus pogrindiniais skliautuotais koridoriais bei mediniais požeminiais latakais į pelkes. Tokia civilizuota kanalizacinė sistema galėjo būti įrengiama tik didikų rūmuose, tuo tarpu eiliniai miestiečiai, pasak amžininkų, atliekas ir paplavas pildavo per langą tiesiai į gatvę.

Archeologiniai tyrimai parodė, kad bokštelių dugne kaupėsi ne tik natūralios atmatos, bet ir buitinės atliekos: čia būdavo pilamos virtuvės paplavos, metami sulūžę ir sudėvėti daiktai. X rūsyje tarp kitų radinių rasta nemažai storasienių, neornamentuotų puodų su ąselėmis. Greičiausia tai – naktipuodžiai. Vienas iš rastųjų puodų beveik sveikas, su nenulūžusia ąsele, buvo 132 mm aukščio ir padengtas žalia glazūra.

Abejotina, ar latrinoje rastieji naktiniai puodai priklausė rūmų valdovams, kurie tam reikalui galėjo naudoti ir prabangesnius – alavinius ar sidabrinius – puodus. Suprantama, paprastų žmonių naktipuodžiai nebuvo nei sidabriniai, nei porcelianiniai. Juos iš molio žiesdavo puodžiai, paskui padengdavo ruda arba žalia glazūra.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2008.
Steponavičienė D. „Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų latvinos“, in: Lietuvos pilių archeologija, Klaipėda, 2001.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 333.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-07-23 Atnaujinta: 2012-07-19 09:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika