XVI a.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Kd-1.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Karnizinio koklio fragmentas, atspaustas analogiškoje matricoje: Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 105/18.
Vykdant archeologinius tyrinėjimus Vilniau Žemutinėje pilyje 2007 metais, į pietus nuo šiaurinio
pirmosios oficinos galo buvo surasta unikali matrica, skirta renesansinių karnizinių koklių gamybai. XVI a. datuojama matrica pagaminta iš molio, vėliau degta. Ji yra išlikusi 247 mm ilgio. Viršutinėje koklio dalyje vaizduojami keturi voleliais įrėminti, taškeliais puošti rombai. Tiesa, du iš jų – kraštiniai, nupjauti per pusę. Apatinėje, prasčiau išlikusioje matricos dalyje, pavaizduotos septynios pasvirusios juostos, keturios – puoštos taškeliais, o trys iš jų esančios – be dekoro.
Tokia matrica šlapiame molyje buvo atspaudžiama karnizinio koklio plokštė. Vėliau prie jos prilipdoma apžiesta kojelė ir taip suformuojamas koklis. Išdegus koklis būdavo glazūruojamas ir degamas antrą kartą. Tokių ar panašių karnizinių koklių eilė paprastai įrėmindavo vienos iš krosnies kondignacijų apatinę arba viršutinę dalį.
Atsižvelgiant į matricos radimo aplinkybes, galima teigti, kad kokliai Valdovų rūmus šildžiusioms ir puošusioms krosnims buvo gaminami ir Vilniaus Žemutinės pilies aplinkoje.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Matricos atspaudo autorius Rokas Dovydėnas
