XIV a. pab.–XV a.
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 8022, 8440, 8439.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 242/1678; Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 321/4754; Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 303/2041 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Vykdant tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, kultūriniuose sluoksniuose rasta nemažai metalinių žvangučių. Dirbinėliai buvo liejami iš žalvario, alavo, kitų metalo lydinių, mažesnieji (9 mm skersmens) dažniausiai buvo rutulio formos, didesni (14–20 ir daugiau mm) – apvalūs ar ovalūs, su kilpele pakabinti. Kai kurie žvangučiai buvo puošiami horizontaliomis linijomis ar briaunele per vidurį. Į jo vidų paprastai būdavo įdedamas nedidelis akmenukas, kuris ir sukelia skambėjimą.
Šie maži ir, rodos, vienareikšmiškos paskirties, daikteliai buvo plačiai naudojami to meto kasdieniniame gyvenime. Deja, archeologinių tyrimų metu aptiktų žvangučių radimo aplinkybės neduoda mums užuominų, kam jie buvo naudoti.
Žvangučiais puoštos žirgų kamanos. Jų rasta daugelyje kapinynų Lietuvos teritorijoje. Negalima atmesti galimybės, kad žvangučiais buvo puošiami ir rūmuose laikyti žirgai.
Riterių turnyras (Jörg Breu, 1510), riterio žirgo kamanos puoštos žvangučiais:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/en/6/60/Jorg_Breu_Sr_Tournament.jpg
Taip pat šie radiniai gali būti susiję su medžiokle plėšriaisiais paukščiais – tam, kad medžioklėje paukščiai nepasimestų ir juos būtų galima lengviau pastebėti, tokie žvangučiai būdavo pririšami prie paukščio kojų.
Erchercogas Venzelis (1561–1578) su sakalu, kuriam prie kojų pririšti varpeliai (Alonso Sánchez Coello, 1574):
http://bilddatenbank.khm.at/images/500/GG_3186x.jpg
Verta paminėti madą drabužius puošti varpeliais. Juos siuvinėjo ant avalynės, vyrai segė prie diržų, moterys apsiūdavo iškirptes. Drabužių dekoravimas buvo beribis. Vengrų karalius Otonas III savo karūnavimui pasipuošė 355 auksiniais varpeliais. Kad padidintų skimbčiojimo intensyvumą bei žibėjimą, ant rūbo dar prikabindavo monetų. Karolis Narsusis per vieną turnyrą pasirodė vilkėdamas iškilmingu apdaru, apkabinėtu skimbčiojančiais Reino guldenais, o anglų didikai dėvėdavo aukso nobeliais nusagstytais rūbais.
XV a. jaunuolis pasipuošęs juosta su žvangučiais (B. Brauno ir F. Schneiderio piešiniai, XIX a.):
http://www.siue.edu/COSTUMES/images/PLATE29DX.JPG
Šv. Sebastijono kūno grąžinimas (Albrecht Altdorfer, 1509). Dešiniajame paveikslo kampe besimeldžianti moteris apsijuosusi juosta su varpeliais:
Ypač žvangučiais susižavėta Viduramžių Vokietijoje, kur varpeliai pasiekė maksimalų įmanomą dydį. 1343 m. išleistas Niurnbergo ediktas uždraudė vyrams nešioti varpelius prie diržo ir ant grandinėlių.
Laikui bėgant varpeliai liko išimtinai juokdarių ir akrobatų puošmena:
http://www.gutenberg.org/files/10940/10940-h/images/fig174.png
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis (X–XX a.), Vilnius, 2001.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.
Кибалова Л., Гербенова О., Ламарова М. Иллюстрированная энциклопедия моды, Прага, 1988.
