V–VII a.
Vario lydinys (varis, legiruotas alavu ir cinku)
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinių 2002 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 963.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 10/4876
Lydinio sudėties kokybinius tyrimus atliko Aldona Skučienė, prot. Nr. 11/848
Antsmilkiniai yra moterų galvos dangos papuošalai, įsegami abiejuose kepuraitės arba kitokio galvos apdangalo šonuose, dažnai ir po kelis. Išskiriami trys antsmilkinių tipai, kurie skiriasi tiek chronologija, tiek paplitimo teritorija: įvijiniai, plokštiniai ir žiediniai. Pastarųjų yra du variantai. Vienam šio tipo variantui priskiriami žiediniai antsmilkiniai, padaryti iš apskrito skerspjūvio vielos, kurios vienas galas baigiasi sraigine įvija, o kitas galas – nusmailintas, arba antsmilkiniai abiem nusmailintais galais. Tokie antsmilkiniai buvo segimi Šiaurės Rytų Lietuvoje III–V amžiuje. Kitam variantui priklauso antsmilkiniai, padaryti iš rombinio skerspjūvio vielos, užkeistais, kiek pastorintais galais. Tokie antsmilkiniai būdingi Rytų ir Pietryčių Lietuvos teritorijai ir datuojami III–V a. viduriu.
2002 m., atliekant tyrimus tarp Šv. Kazimiero koplyčios ir Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietvakarinio kampo, buvo rastas žiedinis antsmilkinis užkeistais galais. Savo forma jis kiek išsiskiria iš anksčiau aprašytų šio varianto antsmilkinių. Jis yra pusantros apvijos, 6,5 cm skersmens. Dirbinio vidurinė dalis – apvalaus skerspjūvio, kiek plonesnė, 0,25 cm skersmens, galai – rombo formos skerspjūvio, 0,3 cm skersmens. Antsmilkinio galai puošti įstrižų įkartų poromis.
Nebūdinga forma (nevienodas vielos skerspjūvis, kiek praplatėjantys galai), dydžiu ir ornamentu šis antsmilkinis yra beveik analogiškas rastajam Aukštadvario piliakalnyje. Jame šis antsmilkinis buvo aptiktas sluoksnyje kartu su žalvarine storagale apyranke, lankinės segės fragmentu ir kitais radiniais, datuojamais V–VII amžiumi.
Abu šiuos antsmilkinius (tiek iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos, tiek iš Aukštadvario piliakalnio), forma ir ornamentu primenančius ankstyvąsias (VII–VIII a.) antkakles su užkeistais plokščiais galais, galima laikyti vėlesniu žiedinių antsmilkinių variantu. Galima manyti, kad antsmilkiniai buvo segimi ir po V a., tačiau nustota juos dėti į kapus. Tai patvirtintų ir abu šie radiniai, aptikti ne kapuose.
Taigi, kaip matome, antsmilkinis iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos suteikia naujų vertingų duomenų apie šių papuošalų raidą.
Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Piešinių autoriai: Alvyra Mizgirienė (antsmilkinio iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos), Izolda Maciukaitė (aprangos rekonstrukcijos)
Panaudota literatūra:
Kačkutė R. „Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I–IV amžiais“, in: Baltų archeologija, Vilnius, 1995, Nr. 4 (7), p. 14–24.
Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961.
Kurila L. „Kruonio apylinkių pilkapynai“, in: Kruonio apylinkės. Kaišiadorys, 2012, p. 16–27 (atiduota į spaudą).
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.), Vilnius, 1996.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai, Vilnius, 1997.
Volkaitė-Kulikauskienė R. „Senovės lietuvių moterų galvos danga ir jos papuošalai“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 2, Vilnius, 1959, p. 30–53.
