XVI a. pab.–XVII a. I p.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 2.
Renesanso laikotarpiu vietinius keramikus pasiekė technologinės naujovės, pakeitusios šio amato darbo techniką bei praplėtusios dirbinių įvairovę. Viena iš tokių inovacijų Vilniuje – glazūra. Iki tol glazūruotas keramikos dirbinys buvo retas (dažniausiai importuotas) svečias, tačiau XVI a. glazūravimas tapo masiniu reiškiniu.
Remiantis archeologiniais duomenimis, XVI a. pradžioje Vilniaus mieste ir pilyje jau buvo gaminama ir plačiai naudojama vietoje žiesta ir glazūruota keramika. Nuo XVI a. antrosios pusės ant vietinių puodžių gaminių kartu su kitais naujais ornamentais atsirado ir vadinamasis tinklelio įspaudas. Dažniausiai jis buvo voleliu įspaudžiamas ant vienąsių puodynių petelių. Tuo metu išpopuliarėjusios skaidrios ruda ir žalia glazūros, patekusios ant tokio reljefinio dekoro, jį išryškindavo.
Puodynėlė rasta Valdovų rūmuose, 2005 m. vykdant archeologinius tyrimus vakarinio korpuso X rūsyje. Kitokia – balto – molio masė sufleruoja, kad indelis buvo atvežtas iš Lenkijos, dabartinės Kelcų vietovės. Matyt, nepaisant gausaus vietinės panašios produkcijos pasirinkimo, puodynėlė pirkėją patraukė savo lengvumu, dviejų glazūros spalvų suderinimu. Volelio ornamentas ant šio indelio paviršiaus dubliuojasi. Iš to galima spręsti, kad sukant indą aplink ašį ir spaudžiant prie jo volelį, kad įsispaustų ornamentas, meistrui nesužiūrėjus, puodynė apsisuko daugiau negu vieną ratą ir ornamentas pradėjo kartotis.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
