Švininis lango rėmas

Aktualu iki 2013-01-13

XV a.–XVI a. I p.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M978.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 208/1644 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso išorėje, XV a. datuojamame sluoksnyje, rastas švininio lango rėmo fragmentas. Tai lango kampo dalis, kuri buvo stiklinta skritulio formos stiklais, o skritulių eilės perskirtos trikampio formos stiklais. Skritulio formos stiklai buvo apie 12 cm skersmens, išlikusio trikampio stikliuko kraštinės ilgis apie 4,1 cm. Lango kraštuose naudoti pjaustyti stiklai – dažniausiai per pusę perpjauti skritulio formos stiklai, arba mažesni reikiamo dydžio stiklo fragmentai.

Rastas švininio lango rėmas papildė žinias apie šiems langams naudotas švinines juosteles. Švininės juostelės buvo 0,5 cm pločio ir 0,4 cm storio, pjūvyje primena raidę „H“. Iš aptikto rėmo matyti, kad montuojant tokį langą pirmiausia švinine juostele būdavo apjuosiamas skritulio formos stiklas, juostelės galai sulituojami. Vėliau, dėstant į reikiamo dydžio formą (pagal lango matmenis), švininės juostelės su stiklais sulituojamos tarpusavyje, tarpus iš karto užpildant reikiamo dydžio tarpiniais trikampio formos stiklais. Taigi stiklo meistras, netgi turėdamas iš anksto paruoštų skritulio formos stiklų ir švininių rėmelių, montuodamas stiklą turėjo pjaustyti smulkiąsias stiklo detales ir lituoti šviną, t. y. gamino (stiklino) langą vietoje.

Istoriniuose šaltiniuose išlikusios žinutės mini, kad XV a. antrajame dešimtmetyje Vilniaus pilies langai buvo stiklinami, greičiausiai tokios formos stiklais. Beveik šimtmečiu vėliau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sąskaitose užfiksuota, kad 1545 m. stiklo skrituliais pakeista 19 langų pilies skliautuotose patalpose (vienoje jų buvo dvariškių kambarys, kitoje saugoti iš Krokuvos atvežti ginklai). Žygimantas Senasis apie 1548 m., rūpindamasis Vilniaus pilies remontu, atsiuntė net 14 450 apvalių langų stiklų. Manoma, kad kaip tik 1548 m. buvo rekonstruojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rytų korpusas. Ten Vilniaus pilių statyboms vadovavęs italų kilmės architektas, skulptorius bei akmentašys Džovanis Činis (Giovanni Cini) keitė langų akmeninius apvadus. Greičiausiai tuomet prireikė ir naujų langų stiklų.

Toks didelis langų stiklų kiekis šaltiniuose buvo paminėtas, matyt, neatsitiktinai, tad kilo klausimas, kiekgi langų tokiais stiklais galėjo būti įstiklinta. Remiantis išlikusios ikonografijos tyrimais, atkurtų Valdovų rūmų langų dydžiu, Žygimanto Senojo atsiųstais 14 450 vnt. stiklų galima įstiklinti daugiau kaip 160 m2 plotą arba beveik dabar atkurtų 73 langų plotą. O tai beveik visi Valdovų rūmų rytų ir pietų korpusų langai.

Eksponatas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 188.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Hrynewicz M. Na Zygmuntowskim dworze, Warszawa, 1980.
Kitkauskas N., Striška G. „Langai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 114–119.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), 1 kn.: 1544 XI 15–1546 XI 15, parengė D. Antanavičius, vertė S. Narbutas, Vilnius, 2009.
Striška G. „Langų stiklai pagal Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrimų duomenis / Window Glass According to the Records of Archaeological Investigations of Vilnius’ Lower Castle“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. 2006 m. spalio 11–12 d., Vilnius / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience. Materials of the International Scientific Conference. 11-12 October 2006, Vilnius, sudarytojai / compiled by V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 62–72.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Istoriniai šaltiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Žemės gaublys

20240429

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)

Plačiau

Publikuota: 2013-01-07 Atnaujinta: 2013-01-04 11:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika