Aktualu iki 2013-01-06

XV a. I p.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1992 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 13/73.
Restauravo Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, rest. prot. Nr. 95/3597 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

1992 m. archeologai vykdydami tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme surinko nemažai geros kokybės, plonasienių molinių indų su blizgiu paviršiumi šukių. Dalis jų priklausė nedideliam, profesionalaus puodžiaus nužiestam ąsotėliui.

Juodoji keramika Vilniaus mieste ir Žemutinėje pilyje pasirodė XV a. pradžioje. Keramikos tyrėjai ją sieja su profesionalios, masinės gamybos keramikos pradžia. Juodosios keramikos molio masei paruošti pradėtos naudoti kitokios receptūros nei ankstyvajai gotikinei keramikai. Nors iš keraminės masės jau praktiškai buvo galima žiesti, juodosios keramikos dirbiniai XV a. ir XVI a. pradžioje vis dar buvo lipdomi. Nepaisant to, naujos amato technologijos ir nauji standartai XVXVI a. sandūroje paskatino Vilniaus puodžius per trumpą laiką persiorientuoti į žiestos keramikos gamybą.

Iki pasirodant stalo keramikai, indus maistui patiekti ir valgyti vietiniai meistrai skobdavo iš medžio. Tad naujai atsiradusią juodąją keramiką vilniečiai naudojo išimtinai stalui serviruoti: tai ąsočiai ir dubenėliai, vėliau ant stalų pasirodė ir lėkštės bei bokalai. Tolygiai juodos spalvos indų paviršius buvo gludinamas iki blizgesio. Jis indams suteikdavo ne tik ypatingo puošnumo, bet ir impregnacinių savybių.

XVI a. mieste ir pilyje įsigalėjus žiestai ir glazūruotai keramikai, juodosios keramikos gamyba pamažu nyko, paliekant jai tik antrarūšių – taros arba virtuvinių – indų vaidmenį.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje. Albumas, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010. Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIVXVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, red. ir sud. G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 19901993 metų tyrimai, atsak. red. A. Tautavičius, Vilnius, 1995.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2012-12-31 Atnaujinta: 2012-12-28 11:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika