Ąsotėlis
Aktualu iki 2013-01-06

XV a. I p.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1992 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 13/73.
Restauravo Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė, rest. prot. Nr. 95/3597 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

1992 m. archeologai vykdydami tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme surinko nemažai geros kokybės, plonasienių molinių indų su blizgiu paviršiumi šukių. Dalis jų priklausė nedideliam, profesionalaus puodžiaus nužiestam ąsotėliui.

Juodoji keramika Vilniaus mieste ir Žemutinėje pilyje pasirodė XV a. pradžioje. Keramikos tyrėjai ją sieja su profesionalios, masinės gamybos keramikos pradžia. Juodosios keramikos molio masei paruošti pradėtos naudoti kitokios receptūros nei ankstyvajai gotikinei keramikai. Nors iš keraminės masės jau praktiškai buvo galima žiesti, juodosios keramikos dirbiniai XV a. ir XVI a. pradžioje vis dar buvo lipdomi. Nepaisant to, naujos amato technologijos ir nauji standartai XVXVI a. sandūroje paskatino Vilniaus puodžius per trumpą laiką persiorientuoti į žiestos keramikos gamybą.

Iki pasirodant stalo keramikai, indus maistui patiekti ir valgyti vietiniai meistrai skobdavo iš medžio. Tad naujai atsiradusią juodąją keramiką vilniečiai naudojo išimtinai stalui serviruoti: tai ąsočiai ir dubenėliai, vėliau ant stalų pasirodė ir lėkštės bei bokalai. Tolygiai juodos spalvos indų paviršius buvo gludinamas iki blizgesio. Jis indams suteikdavo ne tik ypatingo puošnumo, bet ir impregnacinių savybių.

XVI a. mieste ir pilyje įsigalėjus žiestai ir glazūruotai keramikai, juodosios keramikos gamyba pamažu nyko, paliekant jai tik antrarūšių – taros arba virtuvinių – indų vaidmenį.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje. Albumas, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010. Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIVXVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, red. ir sud. G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 19901993 metų tyrimai, atsak. red. A. Tautavičius, Vilnius, 1995.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-12-31 Atnaujinta: 2012-12-28 11:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika