Kepimo grotelės

Aktualu iki 2013-01-20

XVI a.
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso išorės ir prieigų į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 1317.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 157/7203 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Remdamiesi archeologų sukauptais duomenimis, galime drąsiai teigti, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų virtuvė nėmaž nenusileido kitų Europos valdovų rezidencijų virtuvėms. Per ilgus metus trukusius archeologinius tyrimus surinkta nemažai virtuvės reikmenų, kasdieniam ir šventiniam stalui serviruoti naudotų indų, rakandų ir įrankių kolekcija.

Vienas iš tokių radinių – geležinės kepimo grotelės. Kruopščiai pagamintas kalvio dirbinys yra 23 x 23 cm dydžio, tvirtai stovi ant keturių riestų kojelių, o metalinė rankena, deja, neišlikusi.

Kepimo grotelės – dažnas tiek Viduramžių, tiek Renesanso laikotarpio virtuvės rakandas. Grotelės su kepti paruoštu produktu būdavo dedamos virš įkaitusių žarijų.

Virėjas prie židinio (meistrui iš dešinės – kepimo grotelės virš žarijų), Hanso Burgkmairo (Hans Burgkmair) graviūra, XVI a. pradžia:

 http://www.pbm.com/~lindahl/food-art/cook5.gif

Tuo metu beveik visas maisto gaminimas vykdavo ant atviros ugnies, todėl virėjas arba jo padėjėjas turėdavo būti apsukrus ir įgudęs, kad ugnis negestų arba per daug neįsiliepsnotų ir kad jo ruošiami valgiai iškeptų arba išvirtų iki reikiamos konsistencijos. Dažniausiai, ypač didikų virtuvėse, vienu metu būdavo ruošiami keli patiekalai.

Medžio raižinyje pavaizduotas pats darbo įkarštis Italijos virtuvėje. Kairėje – ant grotelių paruoštos kepti žuvys (Christofori di Messisburgo „Banchetti compositioni di Vivendi“, 1549 m.):

 http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/b/bb/Woodcut_Italian_Kitchen.png

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Lacroix P. Manners, Custom and Dress During the Middle Ages and During the Renaissance Period, 2004, http://www.gutenberg.org/files/10940/10940-h/10940-h.htm [žiūrėta 2013 01 08].
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje. Albumas, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 2010.
​Scully T. The Opera of Bartolomeo Scappi (1570): L’Arte et prudenza d’un maestro cuoco (The Art and Craft of a Master Cook), Toronto, 2008. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2013-01-14 Atnaujinta: 2013-01-11 09:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika